Skirtumas tarp smegenų ilgosios ir trumposios atminties yra panašus į skirtumą tarp kompiuterio kietojo disko ir operatyvinės atminties. Kad galėtume atlikti normalias funkcijas, mums reikia sugebėjimo greitai ir patikimai kaupti didelius informacijos kiekius, bet tik mažą šios informacijos dalį reikia išlaikyti ilgesniam laikui.

Dešimtmečius mokslininkai stengėsi išsiaiškinti, kurios smegenų dalys yra atsakingos už šias funkcijas ir kaip smegenų ląstelės sugeba tai padaryti. Ankstesnės teorijos teigė, kad atsiminimus išsaugo daugybę ląstelių, sudarydamos „rajonus“, o elektros impulsai aktyvuoja reikalingus laikotarpius.

Naujausios teorijos remiasi nuostata, kad net viena ląstelė kažkokiu būdu sugeba išsaugoti informaciją.

Texas Southwestern universiteto mokslininkai ištyrė pelių smegenų ląsteles. Mažyčiais elektrodais išmatavę pelių smegenų ląstelių veikimą, jie nustatė, kad tam tikras ląstelių komponentas - cheminis receptorius, - kai yra aktyvuojamas, nurodo ląstelei „įjungti“ vidinio signalo sistemą, kuri išsaugo turimą „atmintį“ ten, kur ji yra.

Vienas Didžiosios Britanijos mokslininkas teigia, kad žinios apie trumpąją atmintį gali padėti atskleisti Alzheimerio ligos paslaptį. Mokslininkų tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Nature Neuroscience“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją