Lietuva, siekdama įgyvendinti Lisabonos uždavinius, nutarė pasinaudoti ES Struktūrinių fondų finansavimu. Kartu su valstybės lėšomis moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai turi būti skirta per 2 mlrd. Lt.
„Visuomenės gyvenimą lemia naujosios technologijos, ypač informacinės technologijos. Vakarų Europos edukacinė sistema yra humanizuota, o technologinei kūrybai reikia tiksliųjų mokslų mąstymo sistemos, – 2000 m. ES mokslininkų susitikime Europos problemas dėstė tuometinis Europos Komisijos Romanas Prodi. – Tikimės, kad iš Rytų Europos atėjęs jaunimas kompensuos šią spragą“.
Tiesa ta, kad sovietmečiu Lietuvos mokslininkų idėjos lenkė šalies technologinį išsivystymo lygį. Pavyzdžiui, lietuviai sugebėjo sukurti „regą“ prie konvejerių dirbusiems lempiniams robotams, nors Vakaruose tokie vis dar „nematantys“ robotai buvo tobulesni trimis technologiniais žingsniais ir veikė per integralias schemas.
Tikima, kad naujosios narės gali pakartoti Suomijos sėkmės istoriją, kai ši, netekusi pigių Rusijos išteklių, per dešimt metų sukūrė „Nokia“. Tačiau suomiai nesustoja ir žengia toliau. „Štai Helsinkio universitete visas specialybes galima studijuoti anglų kalba, išskyrus neuroinformatiką“, – pasakoja Vilniaus universiteto Biochemijos ir biofizikos katedros docentas dr. Dobilas Kirvelis. Anot jo, suomiai, kaip ir amerikiečiai, kuria smegenų principu veikiančius kompiuterius, greitai išstumsiančius dabartinius, kurių pagrindu kurti Silicio slėniai.
D. Kirvelis tiki, kad išliks tos tautos, kurios bus sukūrusios ir įgyvendinusios naują technologiją pasauliniu mastu, o tie, kurie tik kopijuoja, išnyks. „Tobulesni žmonės nenorės būti lietuviais“, – jaunųjų mokslininkų emigracijos šviesoje svarsto biofizikas.
D. Kirvelis: mokslo centrų vizijos jau pasmerktos
Pagal Vyriausybės patvirtintą slėnių kūrimo ir plėtros koncepciją šalyje kuriami penki integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai): „Saulėtekio“ ir „Santaros“ Vilniuje, „Nemuno“ ir „Santakos“ Kaune, Klaipėdoje – „Jūrinis“ slėnis. Slėnių kūrimui nutarta skirti maždaug 2 mlrd. Lt. Už slėnių plėtrą Vyriausybės sprendimu atsakingos Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos.
„Iš ES struktūrinių fondų slėnių plėtrai skirti numatytų 2 mlrd. Lt maždaug po trečdalį lėšų bus investuojama į naujų mokslo, studijų ir verslo centrų statybas, mokslinę įrangą bei mokslinių tyrimų programas. Iki 1 mlrd. Lt ES struktūrinių fondų lėšų slėnių plėtrai yra įsipareigojusi skirti Švietimo ir mokslo ministerija. Reikia tikėtis, kad Ūkio ministerija taip pat laikysis savo įsipareigojimų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų kūrimui skirti panašią pinigų sumą iš savo administruojamų ES struktūrinių fondų lėšų“, – „Atgimimui“ sakė Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorė Lina Domarkienė.
Šiuo metu kuriama slėnių infrastruktūra: šalia universitetų fakultetų ir esamų ar statomų laboratorijų telkiami jau esantys tyrimų institutai, statomi pastatai, kuriuose turėtų įsikurti moksliniams tyrimams neabejingos įmonės. Pastarosios turėtų investuoti į slėnių veiklą ir taip galėtų teikti užsakymus mokslininkams. Taip mokslas esą priartėtų prie verslo.
Tuo tarpu D. Kirvelis tvirtina, kad toks mokslo centrų veikimo principas jau pasmerktas. „Visų pirma reikia imtis informacinės gamybos – nuspręsti, ką galime sukurti, o po to – ko mums prireiks siekiant tai įgyvendinti. O infrastruktūra – ne tokia svarbi“, – sako mokslininkas.
Silicio slėnis JAV įkurtas po Antrojo pasaulinio karo ir buvo skirtas vienai siaurai technologijai tobulinti. Tačiau siekiant sutelkti visas galimas šalies pajėgas būtina kurti regioninį traukos centrą, pavyzdžiui, Vilnius – Kaunas. Toks centras veikia Švedijoje ir Danijoje, tokiuose miestuose kaip Malmė, Lundas ir Kopenhaga.
„Konkurencija skandina kūrybiškumą – ji gali patobulinti technologijas, bet nesukurti naujos kokybės. Kokybę gali kurti tik kooperacija“, – tvirtina D. Kirvelis. – Tiek teisės, tiek ekonomikos, tiek socialinių mokslų šakos kinta – pagal kibernetikos teoriją visa sistema yra adaptyvi.
Saulėtekio slėnio direktorius: verslo ir mokslo bendradarbiavimas užsimegs po metų
Vilniaus ir Kauno kūrybinis centras vertinamas palankiai ne tik dėl to, kad suvienytų 1 mln. gyventojų ir atitiktų amerikiečio mokslininko Richardo Floridos įsivaizduojamą kūrybinio centro viziją. D. Kirvelio teigimu, istoriškai šie miestai ir juose mokslus baigę studentai yra skirtingi, tad daugiau gali pasiekti ne konkuruodami, o veikdami kartu.
„Vilniaus studentai gabūs, moka laikyti egzaminus labai gerais pažymiais, generuoti idėjas, bet technologiniams sprendimams negabūs“. Pusiau juokais, pusiau rimtai dėstytojas primena, kad pirmieji sintetinį narkotiką „Ekstazis“, kaip ir pirmuosius labai geros kokybės eurus, pagamino būtent kauniečiai.
Bene anksčiausiai veiklą pradėjęs Saulėtekio slėnis prieš du mėnesius atvėrė pirmojo mokslo ir technologijų parko duris. Saulėtekio slėnio direktoriaus Andriaus Bagdono teigimu, jame jau – apie dvi dešimtys elektronikos, informacinių technologijų, telekomunikacijos, biomedicinos, konsultacinių įmonių. A. Bagdonas paaiškino, kad slėnio tikslas nėra kurti produktus ar pasakyti verslininkams, kad šie galvotų, ką kurti, nes „niekas geriau už verslą nežino, ko jiems reikia“.
Slėnio tikslas – sukurti erdvę, kurioje glaudžiau bendradarbiautų mokslininkai ir verslininkai – jau dabar rengiami įmonių susitikimai su dekanais, siūloma bendromis jėgomis kurti studijų programas ar kitaip mokyti studentus praktiškai pritaikyti įgyjamas žinias. Pavyzdžiui, studentai galėtų rašyti įmonėms įdomius bakalauro darbus, atlikti jose praktiką, gauti stipendijas, doktorantai dalį mokslinių tyrimų atliktų universitetui, dalį – įmonėms. Šios studijas baigusiuosius galėtų įdarbinti. Jau dabar, anot A. Bagdono, sukurta mokslinių tyrimų bazė, kurioje verslininkai gali siūlyti atlikti tyrimus ar pasidomėti jau atliekamais.
Saulėtekio slėnio siekiamybė – šalia universitetų įsikurusių įmonių glaudus bendradarbiavimas tarpusavyje ir su mokslo institucijomis. Direktorius tikisi, kad tokie ryšiai užsimegs po metų.
LŽŪ universitetas: verslo partnerių dėmesys sumažėjo
Kitas mokslininkų argumentas prieš penkis atskirus centrus – ES skiriamų lėšų išskaidymas. Pagal dabartinį sumanymą apie pusė pinigų sumos bus skirta mokslo centrų infrastruktūrai kurti. Vadinas, kiekvienas jų mokslinei veiklai ateinantiems ketveriems metams (iki 2013 m.) gaus maždaug po 200 mln. Lt. Viešai ir internetiniuose komentaruose mokslininkai juokauja, kad diskusijoje „mokslas ar pastatai“ nugalėjo pastatai, todėl į tuščias laboratorijas susirinkę profesoriai kurs mokslą internete.
Naujų technologijų diegimą augalininkystės, gyvulininkystės, bioenergetikos, vandens, miškų ir maisto produktų gamybos srityse turės užtikrinti prie Lietuvos žemės ūkio universiteto kuriamas Nemuno slėnis. Šio universiteto Investicijų paieškos ir plėtros skyriaus vedėjas Alvydas Žibas informavo, kad šiuo metu vyksta Nemuno slėnio parengiamieji darbai, t.y. objektų statybos ar remonto, įrangos poreikių vertinimas, o ateityje planuojama kuo labiau konsoliduoti mokslinį potencialą ir bendradarbiauti su kitais mokslo centrais.
A. Žibo teigimu, šiame slėnyje „jokių išradimų, kurie pretenduotų į Nobelio premijas, nėra ir greičiausiai nebus“. Čia bus rengiami verslo pramonei įdomūs technologiniai pasiūlymai, ieškoma naudingesnių aplinkai sprendimų. Slėnis orientuosis į Nyderlandų Vageningeno maisto slėnį – šio miesto universitetas pasaulio universitetų reitinge patenka į pirmąjį šimtuką. Lietuvos žemės ūkio universitetas ar jo institutai šiuo metu vykdo apie dešimtį mokslinių tyrimų, susijusių su bioenergetika. Kiekvieno tyrimo vertė – 200–300 tūkst. Lt.
Verslo partneriai, anot A. Žibo, iš pat pradžių jautė slėnio naudą, tačiau finansinis jų suinteresuotumas sumažėjo. Bėda – Ūkio ministerijos patvirtintos ES paramos gavimo taisyklės. Ši ministerija koordinuoja apie pusę Lietuvai moksliniams tyrimams skirtų ES lėšų, t.y. apie 1 mlrd. Lt, ir į šią paramą vienodomis sąlygomis gali pretenduoti ir prie mokslo centro kūrimo prisidedančios, ir nieko bendra su tuo neturinčios įmonės.
Savo ruožtu Ūkio ministerijos sekretorius Arūnas Keraminas tvirtina, kad įmonių vertinimo kartelė yra aukšta. Jei įmonės per pirmąjį paraiškų vertinimą nesurenka 50 balų iš 100, jų projektai nevertinami, tačiau jos gali dalyvauti antruose ir vėlesniuose kvietimuose, kuriuose jau reikia surinkti mažesnį balų skaičių. Į „IntelektasLT+“ priemonės finansavimą pretendavo 39 įmonės, 21 paraiškos įvertintos teigiamai.
Jos gaus 36,6 mln. Lt – apie pusę sumos – aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų įmonės. Šiuo finansavimu orientuotasi į pramoninių technologijų auditorijų kūrimą ir technologinę plėtrą. Paklaustas apie sunkumus, su kuriais susiduria „Nemuno“ slėnio įmonės, pretenduojančios į Ūkio ministerijos kuruojamą ES finansavimą, A. Keraminas tvirtino negirdėjęs tokių faktų.
Universiteto atstovo teigimu, Ūkio ministerija šio slėnio kūrimui iš 1 mlrd. Lt ketina skirti apie 10 proc., nes tai esą yra Žemės ūkio ministerijos kompetencija. Ši ministerija moksliniams tyrimams lėšų nėra gavusi, todėl slėnio kūrimui žada skirti pinigų iš Kaimo rėmimo programos.
Švietimo ir mokslo ministerija skirs apie 120 mln. Lt. Moksliniams tyrimams numatytos lėšos turi būti perimtos iki 2015 m. Jei lėšų ministerijos nespės paskirstyti arba nebus sukurti tinkami projektai, pinigai grįš ES.
Kad pinigai nebūtų pravalgyti, jie turėtų būti panaudoti kryptingai, o valstybė savo ruožtu turėtų reikalauti, kad būtų kuriama. D. Kirvelio siūlymu, iniciatyvos turėtų imtis tie, kurie „apsirgę“ kūrimu. Tokių žmonių Lietuvoje yra. Nors jiems, matyt, net į galvą nešautų mokslo centrų, kuriamų kalvotose vietovėse, pavadinti „slėniais“ su aliuzija į tikrąjį JAV Silicio slėnį.
Tarptautinė komisija: Lietuvos mokslo centrai neturi idėjų
Tarptautinė komisija, prieš metus tyrusi Lietuvos mokslo centrų kūrimo planus, geriausiai įvertino Klaipėdos Jūrinį slėnį, kurio vizija aiškiausia, taip pat Santakos ir Nemuno slėnius. Likusieji mokslo centrai įvertinti neigiamai kaip neturintys idėjų.
Blogai įvertintų slėnių rengimo programos turėjo būti koreguojamos ir iš naujo vertinamos ekspertų. Tačiau tai atlikta nebuvo. Jau be užsienio ekspertų nuspręsta, kad Vilnius – strategiškai svarbus Lietuvai miestas, todėl slėniai jame bus kuriami. Šios ekspertų išvados buvo paviešintos Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje, tačiau greitai iš ten pašalintos. Šiuo metu komisijos išvados prieinamos tik siauram ratui žmonių.
„Atgimimui“ labai svarbi Tavo nuomonė! Pareikšk ją čia.
„Atgimime“ taip pat skaitykite:
Finansų ekspertų krizė
Nors verslininkai jau seniai kalba apie Lietuvos bankininkystės krizę, finansų ekspertai siūlo nepanikuoti ir netgi rodo puikius kai kurių lietuviškų bankų veiklos rodiklius, kurie ypač rėžia akį Vakarų Europos bankų padėties fone. Ričardas Čekutis.
Obama bus tvirtas Baltijos valstybių šalininkas
Kokios galima laukti užsienio politikos išrinkus Baracką Obamą JAV prezidentu? Kokie gali būti būsimo vadovo prioritetai? Ar Rusija jau metė iššūkį, jam dar nepradėjus eiti pareigų? Su lyginamosios politikos profesoriumi kalbėjosi žurnalistas Romas Sakadolskis.
Visuotinis deklaravimas – dar nepalaidota idėja
Indrė Makaraitytė rašo, kad, nors politikai įvesti visuotinį gyventojų pajamų ir turto deklaravimą jau gerokai pavėlavo, bet jis, teisėsaugininkų manymu, vis dar ne mažiau reikalingas.
„Sodrą“ galima išgelbėti jos pačios lėšomis
Valstybės institucijos daug labiau nei mokesčių mokėtojais pasitiki privačiais pensijų kaupimo fondais.Nors šie nė už ką neprisiimtų atsakomybės už per menką milijardinių biudžeto dotacijų investicinę gražą. Kaip skelbia Valstybės kontrolė, pensijų kaupimo fondams valstybė vergaus net iki 2050-ųjų. Anatolijus Lapinskas.
