Tai menka paguoda hipotetinei Marso gyvybei, nes šis vanduo jai nepasiekiamas.

Daugiau kaip šimtmetį Marsą stebėję astronomai įžvelgė jame kanalus, tikėjosi, kad jais teka vanduo, klesti gyvybė.

Dabar jau neabejojama, kad paviršiuje skysto vandens nėra, tik likusios upių vagos, išgraužti slėniai, rodo kadaise Marse buvus šilta ir drėgna.

Bet naujausi duomenys, pateikti žurnale "Science", rodo, kad sušalusio į ledą vandens vis dėlto esama. Ledo skydo storis siekia tris kilometrus - panašiai kaip Antarktidoje.

Anksčiau manyta, kad Marso ašigaliai nevienodi - šiauriniame esama tik anglies dioksido ledo pėdsakų, o pietiniame - šio "sauso ledo" esama daug.

Naujausi terminiai duomenys, gauti NASA aparatais "Mars Global Surveyor" ir "Mars Odyssey", rodo, kad abiejuose ašigaliuose yra nedaug sušalusio anglies dioksido ir daug vandens ledo. Jis slūgso gal tik 8 metrų gylyje nuo paviršiaus, sako Kalifornijos technologijų instituto mokslininkas (Shane'as Byrne'as (Šeinas Bernas).

Tačiau norinčius rekonstruoti Marse šiltą klimatą ši žinia menkai teguodžia. Tam reikėtų daug anglies dioksido, deja, šio Marse tėra per mažai.