Ateityje čia atsirastų istoriją menantys simboliai: vandens telkinys, kalva, saulės laikrodis, ąžuolų giraitė. Turistų patogumui planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, nedidelę sceną koncertams ir minėjimams organizuoti. Belieka imtis konkrečių darbų, nes Saulės mūšio įamžinimas įtrauktas į Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo programą.
Jauniūnus kaip istorinę Saulės mūšio vietą puoselėja istorikas Romas Batūra. Jis vienintelis yra parašęs monografiją, skirtą šio mūšio tyrinėjimams. Tačiau istoriko versija kai kuriems jo kolegoms atrodo abejotina.
Remiasi kitu šaltiniu
Istorikas Edvardas Gudavičius teigia, kad Jauniūnų versija "pasičiupta" pažvelgus į Berlyno archyvuose rastą XVIII amžiaus planą. Esą pernelyg euforiškai susižavėta žemėlapiu, kuris nėra tiesiogiai susijęs su Saulės mūšiu.
"Vienintelis šaltinis, kuriame galime šį tą rasti apie Saulės mūšį, - Livonijos eiliuotoji kronika. Nors ir iš jos sužinome tik tiek, kad mūšis vyko Šiaulių žemėje", - sakė E.Gudavičius. Jis prisipažino nežinantis, kur tiksliai vyko Saulės mūšis, tačiau svarsto, jog tai galėjo būti Kelmės rajone.
E.Gudavičius tikino nesistengiantis užkirsti kelio statyti Jauniūnuose Saulės mūšio memorialą, bet savo nuomonės dėl numanomos mūšio vietos jis neišsižada. Istorikas linkęs manyti, kad kryžiuočiai grįžo nuo Vykinto valdų ir suko Livonijos link. Vokiečių riteriai galėjo nė nepasiekti Šiaulių. Ir dar - Saulės mūšio vieta nurodoma už Kulpės upės. Čia buvo istorinė Žiemgalių žemė. Mokslininkas tvirtino, kad Livonijos kronikoje neminima, jog mūšyje būtų dalyvavę žiemgaliai.
Kitos vietos nėra?
Tuo metu istorikas R.Batūra kolegai E.Gudavičiui negailėjo kritikos. "Jis nėra Saulės mūšio specialistas. Aš jau nuo 1983-iųjų gilinuosi į šią temą ir esu 99 proc. įsitikinęs, kad Jauniūnai -įtikimiausia Saulės mūšio vieta", - pabrėžė jis.
Jauniūnai dar 1987 metais įrašyti į valstybės kultūros paminklų sąrašą. Vyriausybė skyrė 2 mln. litų memorialui šioje vietoje įrengti. Dalis pinigų jau panaudota.
Tačiau R.Batūra teigė girdėjęs, esą būsimoji šalies valdžia ketina nebeduoti likusių pinigų. "Tai būtų absurdas ir pasityčiojimas iš dešimtmečius trukusio darbo. Kovosiu iki galo, nes tam skyriau visą savo gyvenimą", - pareiškė istorikas.
Jis priminė, kad prieš pusšimtį metų vienas garbus vokiečių istorikas, rašęs Kryžiuočių ordino istoriografiją, Berlyno archyvuose aptiko Napoleono kariuomenės pieštą žemėlapį, kuriame nurodoma medžiais grįsta perėja per Mūšą ir aplinkines pelkes. R.Batūros teigimu, planas atitinka Saulės mūšio vietos aprašymą. Istorikas tikino, kad seni žmonės mena čia plytėjusias pelkes ir po durpėmis buvusią medinę grindą.
"Mes tuo planu pasinaudojome ir neklydome. Iš tiesų radome ežero pėdsakus, pelkės likučius. Kitos panašios Saulės mūšio vietos nėra, - kalbėjo R.Batūra. - Mane piktina nepagrįsti ir neakademiški pareiškimai šia tema. Dažniausiai tai skamba kaip nepagarba Lietuvos istorijai."
Peštis nederėtų
Šiaulių universiteto dėstytoja archeologė Birutė Salatkienė nusiteikusi nuosaikiai. Ji sakė, kad Saulės mūšio memorialas turėtų iškilti bet kur aplink Šiaulius - Šiaulių arba Saulės žemėje.
Tai - istorinis faktas. Antras faktas - mes laimėjome mūšį, tad memorialas turi atspindėti baltų genčių pergalę prieš kryžiuočius.
Archeologė tyrinėjo Jauniūnų apylinkes. "Tai buvo įprasti archeologiniai tyrimai, specialiai Saulės mūšio vietos neieškojau. Manau, mūšio vietoje nieko ir neturėjo likti - žuvusiuosius palaidoja, ginklus surenka", - aiškino ji.
B.Salatkienė mano, jog tikslią mūšio vietą galėtų "įrodyti" tik pelkėje rasti paskendusių kryžiuočių palaikai, todėl istorikams peštis nederėtų.
