Tyrimų programoje dalyvauja Amerikos Nacionalinė aeronautikos agentūra, Europos kosmoso agentūra ir Bulgarijos mokslo akademija, todėl tyrimo medžiaga bus dalijamasi su tarptautinėmis organizacijomis ir mokslo centrais. Manoma, kad Indijos zondas tirs vietą būsimai Mėnulio bazei, kurią ateityje planuoja statyti amerikiečiai šios planetos ašigalio rajone.
Suprantama, kad Indijai tai istorinis momentas. „Mes pradėjome savo kelionę į Mėnulį“, – pareiškė Indijos kosmoso tyrimų organizacijos vadovas. Indija nuo šiol yra ketvirtoji šalis po buvusios Sovietų Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Japonijos, kurių vėliavos jau skendi Mėnulio dulkėse. Skrydžiuose į šią planetą dalyvavo jau 10 šalių.
Taigi Delis pateikė svarbią paraišką viešpatauti kosmose ir sukėlė susirūpinimą Rusijos ir JAV, kurių astronautai iš aparato „Apollo“ 1969 m. pirmieji išsilaipino Mėnulyje. Vienas iš misijos uždavinių – ieškoti helio-3 izotopo, iš kurio galima gauti didelį kiekį kuro, padarysiančio perversmą pasaulio energetikos sistemoje. Vykstant termobranduolinei reakcijai iš tonos helio-3 išlaisvinama 15 milijonų tonų naftos prilygstanti energija. Tiek tonų atvežtinio kuro JAV energija aprūpintų visus metus.
Galbūt tai ir iš fantastikos srities, bet jei pavyktų helį-3 skystu pavidalu transportuoti į Žemę, žmonija išspręstų energijos problemą tūkstantmečiui. Tai pripažįsta ir buvęs Rusijos raketinės kosminės korporacijos „Energija“ vadovas, kosmonautas Nikolajus Sevastjanovas. Tačiau kiti tyrinėtojai šią idėją laiko avantiūra. Kaip mano vienas iš agentūros „Rosskosmos“ vadovų Aleksandras Vorobjovas, norint gauti nors vieną gramą helio, reikėtų buldozeriu išrausti didelį Mėnulio paviršiaus plotą. Jis siūlo geriau realų energetikos vystymo būdą – kurti vandeniliu varomą variklį.
Indijos kosminė misija sulaukė ir kitokios kritikos. Valstybė, kuri neįstengia įveikti didelę gyventojų dalį kamuojančio skurdo ir naudoja tarptautinę pagalbą, tuos 80 mln. dolerių galėjo išleisti naudingiau.
Vis dėlto Delis mažiausiai klausosi panašių priekaištų. Kosmoso tyrimų programą ji pradėjo dar 1963 m., beveik kartu su Sovietų Sąjunga, savos gamybos palydovais ir nešančiosiomis raketomis, kad sumažintų savo priklausomybę nuo užsienio agentūrų. Pirmąjį savo palydovą su pačių gaminta nešančiąja raketa ji sėkmingai paleido 1980 m.
Indų ambicijas užgavo toliau pažengusi Kinijos kosminė programa, nes Kinija pernai paleido pirmą palydovą į Mėnulį, o šiemet į kosmosą išsiuntė jau trečią kosmonautų ekspediciją. Nepaisydamas kritikos ir įtarimų, Delis jau po kelerių metų į šią planetą planuoja nugabenti savo mėnuleigį, kuris mobilioje laboratorijoje tirs paviršiaus uolienas ir visus duomenis perdavinės į orbitoje aplink Mėnulį skriejantį palydovą. Pirmąjį kosmonautą į kosmosą Indija pakels 2014 m., o visą ekspediciją išsiųs iki 2020 m.
Taigi kosmose darosi ankšta. Tiesa, šios srities lyderės JAV ir Rusija jau kuria masinius kosmoso užkariavimo planus. Amerikiečiai gamina „kosmolėktuvą“, kuris per trumpą laiką numestų desantą į bet kurį kampelį, rusai kurs ištisą fabriką kosmose, iš kurio vyks ekspedicijos į Mėnulį ir Marsą.
Galbūt ne šiaip sau Amerikoje jau įkurta kompanija, kuri pardavinėja sklypus šiose planetose. Tai nenuostabu, nes paskutiniais dešimtmečiais žmonijos pažanga tampa vis spartesnė.
„Užsienio įvykių komentaras“ – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.55 val.
