O jei mums ne taip pasiseks, labiau tikėtina, kad iki amžiaus pabaigos temperatūra bus 1,4ºC šiltesnė. Bet jei mums visiškai nepasiseks, o išskiriamų dujų kiekių visiškai neribosime, tai iki amžiaus pabaigos vidutinė pasaulinė temperatūra gali būti iki 7,7ºC aukštesnė nei buvo prieš 1890 metus.
Tokios išvados pateiktos atlikus vieną iš išsamiausių analizių, kurios tikslas buvo įvertinti kaip konkrečios su klimato kaita susijusios politinės permainos galėtų paveikti globalinio atšilimo greitį.
Paskutinėje Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos (IPCC – Intergovernmental Panel on Climate Change) ataskaitoje, publikuotoje 2007 metų sausį, nurodoma, kad iki 2100 metų vidutinė temperatūra gali pakilti nuo 1,1 iki 6,4 ºC.
Prognozė, kurioje nurodomas nuo 0,5 iki 7,7 ºC temperatūrų spektras, yra realesnė, tvirtina Olandijos aplinkos vertinimo agentūros atstovas Detlefas van Vuurenas.
Taip yra dėl to, kad, kitaip nei IPCC, šis mokslininkas kartu su kolegomis savo modeliuose taip pat įvertino skirtingus su klimato kaita susijusius politinius tikslus, kuriuos būtų galima įgyvendinti iki amžiaus pabaigos.
IPCC taikyti „emisijų scenarijai“ nusako kaip pasaulis vystysis per ateinančius metus ekonominiu ir demografiniu požiūriu. Bet šiuose scenarijuose neįvertinamos jokios vyriausybių iniciatyvos – tokios kaip Kioto protokolas – kurios galėtų nustatyti dujų emisijų ribas. Teoriškai tokios iniciatyvos turėtų sumažinti temperatūros didėjimą.
D. van Vuurenas koordinavo viso pasaulio modeliavimą atliekančių grupių pastangas ir taip suderino 15 galimų politinių scenarijų su dviem paprastais klimato kaitos modeliais.
Politiniai scenarijai nusakė techniškai ir ekonomiškai įmanomas ribojimo „ateitis“, kurie kito nuo labai griežtų iki labai laisvų. Vienas iš pavyzdinių ribojimų – ES numatytas tikslas iki 2020 metų dujų išmetimą sumažinti iki 20 proc. žemesnio nei buvo 1990 metais.
Pačių griežčiausių scenarijų atveju pasaulinis dujų išskyrimas būtų didžiausias 2020-2040 metais ir vėliau, iki 2100 kristų iki visiškai nežymaus – dėl politinių potvarkių, skatinančių miškų atsodinimą bei deginant biokurą išskiriamų dujų sugaudymo bei saugojimo rezervuaruose.
Pagal tokius iki kraštutinumų griežtus politinius scenarijus, vidutinis temperatūros padidėjimas iki 2100 metų būtų 1,4ºC, lyginant su pasauline temperatūra, buvusia iki pramoninės revoliucijos. Tačiau šis skaičius nėra labai patikimas.
„Mūsų klimato suvokime yra keletas neapibrėžtumų. Jei mums tikrai labai sekasi, tuomet taikant tuos pačius politinius ribojimus klimato atšilimas būtų tik 0,5ºC. Jei mums nesiseka, tai šis minimumas galėtų būti ir 2,8ºC“, - aiškino mokslininkas.
D. van Vuurenas teigė, kad vyriausybės turėtų ruoštis pačiam blogiausiam variantui – minimaliam 2,8ºC atšilimui – ir pradėti galvoti apie ilgalaikius tikslus, kurių reikėtų siekti norint pasiruošit tokiems pasikeitimams.
Pasak mokslininko, oro kondicionavimo sistemų galima prigaminti gana greitai, bet per vieną naktį pakrančių zonų nuo audrų suaktyvėjimo niekas neapsaugos.
Guodžia tai, kad laikantis tokių planų, kaip jau minėtas ES tikslas mažinti dujų išskyrimą iki 2020 metų ir svarstyta galimybė iki 2050 metų dujų išmetimą sumažinti iki 80 proc. žemesnio nei buvo 1990 metais (be abejo, tikintis, kad ir kitos pasaulio vyriausybės neatsiliks), minimalus temperatūros padidėjimas būtų labai pasiekiamas tikslas.
Klimato modeliuotojas Gavinas Schmidtas, dirbantis NASA Goddardo kosminių tyrimų centre Niujorke (JAV) mano, kad klimatologams tokie tyrimo rezultatai – ne staigmena. Tai, pasak mokslininko, gali būti labiau tikėtinas scenarijų rinkinys nei manyta anksčiau, bet išvados nėra stebinančios.
„Turime daug elektrinių, kurios veiks dar 20 ar daugiau metų. Turime automobilių gamyklų, kurios dar kurį laiką gamins automobilius. Mes galėtume pagreitinti pasikeitimus, bet negalime visų šių teršėjų išjungti vienu rankos mostu“, - sakė vienas iš tyrimo vykdytojų, Masačūsetso technologijų instituto (JAV) mokslininkas Johnas Reilly.
Galutinis ir neišvengiamas neapibrėžtumas, kurio negali numatyti joks kompiuterinis modelis – kiek iš tikrųjų bus politinės valios skatinti dujų išmetimo mažinimą.
D.van Vuurenas mano, kad dar per anksti prognozuoti kaip dabartinė finansų krizė paveiks su klimatu susijusią ateities politiką.
