Nepaisant to, sunkvežimiai su atliekomis čia įsuka kasdien. Netekęs vilties, kad žmonės susipras ir į nebeeksploatuojamą sąvartyną šiukšlių nebepils, Miežiškių seniūnijos seniūnas Albinas Jacevičius nutarė nebetoleruoti piktybiško pažeidėjų elgesio.
„Dar galima toleruotil, kai savo buitines atliekas atveža gyventojas, tačiau kai uždarytu sąvartynu naudojasi miesto įmonės, tokios situacijos neketiname kęsti“, – „Sekundei“ sakė seniūnas.
A.Jacevičius pats kiekvieną dieną pastebi po sąvartynan atvažiuojantį atliekų pilną sunkvežimį. Labiausiai stebina tai, kad atvažiuoja didžiųjų mieste veikiančių bendrovių automobiliai.
„Nesinori tikėti, kad šių bendrovių vadovai neišmano atliekų tvarkymo reikalavimų”, – piktinosi Miežiškių seniūnijos seniūnas. Kalbėtis su vairuotojais pasirodė esantis tuščias reikalas, nes jie tik vykdo darbdavių užduotis.
„Pagalbos paprašiau apylinkės inspektoriaus, turėdamas laiko jis budės prie sąvartyno ir registruos atvažiuojančias mašinas. Taip pažeidėjai baudos neišvengs“, – tikisi seniūnas. Už draudžiamojo ženklo nepaisymą gresia bauda nuo 50 iki 100 litų.
Pabandęs kovoti su pažeidėjais A.Jacevičius prisipažįsta pasijutęs kvailio vietoje: realiai skirti baudos seniūnas neturi jokių galių, o į žodinius įspėjimus pažeidėjai numoja ranka.
Žada viešinti
Griežtesnių priemonių dėl uždarytų sąvartynų naudotojų ėmėsi ir rajono Savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė ekologė Sigita Biveinienė.
Sulaukusi Miežiškių seniūno signalo, kad į Kulbagalio sąvartyną tebevažiuoja sunkvežimiai su atliekomis, S.Biveinienė kreipėsi pagalbos į Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vadovus.
Departamento specialistai patikrins, kaip miesto įmonės tvarko atliekas. Jei tai daro pagal įstatymus, pateikti reikiamus dokumentus nebus sunku.
„Priešingu atveju už tyčinį aplinkos teršimą gresia administracinė atsakomybė priklausomai nuo šiukšlių kiekio“, – sakė ekologė. Ji tikisi, kad efektyvesnės nei piniginės baudos bus kitos priemonės.
„Nors asmens duomenis saugantys teisės aktai šioje situacijoje mums trukdo, pažeidėjus ketiname viešinti spaudoje. Galbūt bent tokia bausmė juos privers laikytis įstatymų“, – viliasi ekologė.
Padėtis sudėtinga
Su žmonių nesąmoningumu naudojantis nebeeksploatuojamais sąvartynais S.Biveinienė susiduria ne pirmą kartą. Sovietiniais metais įkurtų sąvartynų Panevėžio rajonas turi tikrai daug – net trisdešimt.
„Dabartiniais laikais tokiose vietose jų nebūtų galima steigti, o anais laikais apie tokius reikalavimus niekas ir nekalbėjo, šiukšles pradėjo pilti patogiose vietose, kur geras privažiavimas“, – apibūdino ekologė.
Keturi Panevėžio rajono sąvartynai jau uždaryti. Nepaisant to, mašinos su atliekomis dar tebeužsuka ir į beveik prieš pusantrų metų uždarytą Vaivadų sąvartyną. Pamatę draudžiamąjį ženklą kai kurie žmonės „paiso“ jo reikalavimų – į sąvartyną nebevažiuoja, o šiukšles išpila šalia ženklo.
Visi likusieji sąvartynai bus uždaryti iki 2009 metų liepos mėnesio, kai pradės veikti modernus atliekų rūšiavimo centras Pakalnių kaime.
„Turiu paprastą paaiškinimą, kodėl rajono valdžia ėmėsi anksčiau numatyto laiko uždarinėti sąvartynus – tiesiog neberadome kitos išeities sutramdyti aplinkos teršėjams, – aiškino S.Biveinienė. – Mūsų žmonės kažkodėl nenori gyenti patogiau ir švariau.
Užuot neišeidami iš namų telefonu užsisakę konteinerį, verčiau kaupia šiukšles namuose, paskui veža jas į pamiškes, gaišta laiką, rizikuoja būti nubausti ir pradurti automobilio padangas”.
Dėl šiukšlių padėtis rajone liūdnoka. Konteinerius turi įsigiję apie 50 procentų rajono gyventojų, tačiau tarp jų nemažai tokių, kurie jais nesinaudoja.
