Laikrodžio viršuje blyksintis uodegą judinantis žiogas (vadinamas „chronophage“ arba „laiko valgytoju“) nuolat pasislenka ties 4 pėdų (maždaug 120 cm) apvalaus ciferblato išorine riba, suėsdamas minutes savo susičiaupiančiais nasrais, kad primintų žiūrovams, kaip greitai bėga laikas.
Pasak universiteto, kiekvieną valandą laikrodis „primena mums, kad esame mirtingi. Dar žaismingiau laikrodis apgauna stebėtoją, kai atrodo, kad jis kartais sustoja, eina nelygiai arba netgi atgal“.
„Corpus Clock“ laikrodis turi elektros variklį. Pranešama, kad jis veiks mažiausiai 25 metus.
Laikrodis, kurio gamyba užtruko septynerius metus, o dalis projektavimo vyko po vandeniu (slaptame olandų kariniame tyrimų institute), buvo sukurtas išradėjo ir laikrodininko Johno Tayloro, kuris studijavo Corpus Christi koledže 1950 m. Jis sukūrė šį laikrodį, pagerbdamas žymųjį XVIII a. anglų laikrodžių gamintoją Johną Harrisoną, išradusį vidinį įrenginį – „žiogo judėjimo valdymo“ mechanizmą.