Gyventojai tvirtina pavargę nuo įvairiausių, anot jų, sveiku protu nesuvokiamų draudimų, ribojimų, baudimų.
Aplinkosaugininkams atrodo, kad vietos politikai gerokai pasikarščiavo. „Dar neteko girdėti, kad kokioje nors šalyje vietos žmonės ir valdžia prašytų naikinti regioninius parkus“, – nustebęs Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės pavaduotojas Vidmantas Bezaras.
Žmonės mato tik blogybes
Prieš šešiolika metų įkurto Krekenavos regioninio parko teritorijoje gyvenantys žmonės jau kurį laiką piktinasi, kad, saugant gamtą, jų interesai – visiškai paminami.
„Ūkininkai negali plėsti ūkių, žemės paveldėtojai negali dalyti sklypų, žmonės negali kaip nori remontuoti savo gyvenamųjų namų, savo kieme išsikasti tvenkinio. O nukirtus menkaverčius krūmus ar pasistačius kokį nedidelį sandėliuką, užgriūva baudėjai“, – gyvenimo regioniniame parke minusus vardija krekenaviečiai.
Pasak bendruomenės „Žėlupė“ pirmininkės Stanislavos Glemžienės, per regioninio parko gyvavimo metus nieko nenuveikta žmonių labui, išskyrus tai, kad atsirado kelios nuorodos saugomų objektų link.
Krekenaviečių kantrybė trūko, kai buvo nubaustas garbaus amžiaus bitininkas, per kurio žemę eina draustinio ribos.
Bites prižiūrėjusiam vyrui buvo paskirta 5 tūkst. litų bauda už tai, kad bitininko namelis stovėjo regioninio parko teritorijoje. Jį reikėjo patraukti keliolika metrų į šalį.
Sunkia kaip citrinas
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis tvirtino, kad Krekenavos regioniniame parke gyvenančių žmonių skundus girdi jau keletą pastarųjų metų. O štai sulaukė daugiau nei 600 gyventojų, reikalaujančių panaikinti regioninį parką, parašų.
„Tie gyventojai dėl visokių apribojimų ir draudimų sunkiami kaip citrinos. Manau, gyvenimas regioniniame parke žmonėms turi teikti džiaugsmą, o ne sukelti kančių. Jei krekenaviečiai būtų pajutę regioninio parko naudą, nebūtų taip nusiteikę prieš jį“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė rajono vadovas.
Meras P.Žagunis pareiškė, jog tvirtai laikysis pozicijos, kad regioninio parko statusas būtų panaikintas. Anot jo, dėl šio klausimo rajono politikai svarsto galimybę kreiptis į Europos Sąjungos Regionų komitetą.
Neleido statyti fermos
Rajono vadovas prisiminė, kokius kryžiaus kelius teko nueiti jaunam rajono ūkininkui Laisvūnui Valikoniui, perėmusiam iš tėvų pieno ūkį ir norėjusiam statyti naują fermą.
Veterinarijos specialistai jaunajam ūkininkui grasino baudomis dėl prastų gyvulių laikymo sąlygų, o aplinkosaugininkai neleido savo žemėje statyti naujos fermos. Jie aiškino, kad L.Valikonis negali plėsti ūkio draustinyje.
Vėliau paaiškėjo, kad ta vieta, kur ketinama statyti fermą, yra už draustinio teritorijos ir priklauso regioninio parko ūkinio prioriteto zonai. Tačiau aplinkosaugininkai sugalvojo naują kliūtį fermos statyboms – „vizualinę taršą“. Jie tvirtino, kad naujas statinys terš kraštovaizdį ir užstos priešais esantį ryškų kraštovaizdžio akcentą – Krekenavos bažnyčią.
Dėl ūkininko bėdų ne kartą į Saugomų teritorijų tarnybą vykęs meras P.Žagunis sakė įsitikinęs, kad ne vienam draustinyje gyvenančiam žmogui nepalankūs įstatymai gali sulaužyti gyvenimą.
Nustebino sprendimas
Su saugomų teritorijų apribojimais susidūrę gyventojai daug priekaištų turėjo ir Krekenavos regioninio parko direkcijai. Maždaug prieš metus iš parko direktoriaus kėdės pasitraukė Algimantas Kavaliauskas.
Nauja regioninio parko vadovė Alma Kavaliauskienė „Valstiečių laik-raščiui“ neslėpė nustebimo, kad rajono politikai priėmė tokį radikalų sprendimą. „Ne kartą posėdžiavome su žemės ūkio specialistais, diskutavome dėl ūkininkų ūkių plėtros, kaimo turizmo. Kiek galėjome, jiems pagelbėjome. Jie papildomai galės statyti iki 2500 kvadratinių metrų ploto pastatų. Atrodė, kad jau visas problemas išsprendėme.
Juolab kad jau patvirtintas bendrasis rajono planas, kuriame yra ir regioninis parkas. Dabar, pasirodo, jį reikia naikinti“, – politikų sprendimo nesupranta A.Kavaliauskienė.
Pasiūlymas pernelyg drastiškas Vidmantas Bezaras, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės pavaduotojas
Panevėžio rajono tarybos pasiūlymas naikinti parką – gana drastiškas. Nepaisant to, kad tie patys politikai neseniai patvirtino rajono bendrąjį planą, jei politikai būtų pasiūlę keisti tam tikrus Saugomų teritorijų įstatymo punktus arba kitus dokumentus. Rajono valdžia savo pasiūlymus galėjo teikti kuriame Krekenavos regioninis parkas egzistuoja, dabar draustinio nori atsisakyti.
Apmaudu, kad nebuvo atsižvelgta į mūsų argumentus, nepasikalbėta su parko direkcija. Tenka pripažinti, kad dėl konfliktų su gyventojais teko pakeisti parko direktorių. Tačiau dėl to nereikia skubėti naikinti parko.
Būtų suprantamair prie parko įsteigtai tarybai, tačiau nė karto to nepadarė. Rengiant naują parko tvarkymo planą, atsižvelgta į beveik visus gyventojų prašymus, kurie neprieštarauja įstatymams. Pvz., aštuonis kartus padidintas užstatymo plotas – iki 2500 kv. m. Bet politikai į tai neatsižvelgė.
Aišku, Krekenavos regioninis parkas nėra iš prioritetinių, bet Vidurio Lietuvos lygumų rajone yra pakankamai vertingas. Per artimiausius metus į šio parko tvarkymą, turizmo infrastruktūros kūrimą numatyta investuoti apie 5 mln. litų. Jeigu parkas naikinamas, rajonas netenka šių investicijų.
Naikinti parkų dar niekas nesiūlė Laimutis Budrys, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius
Nėra buvę tokio atvejo, kad vietos gyventojai ir valdžia prašytų panaikinti regioninio parko statusą.
Pasaulyje saugomos teritorijos turi didesnę vertę. Natūralu, kad ten būna apribojimų, bet už tai gyventojams numatomos kompensacijos. Saugomose teritorijose mokamos agroaplinkosauginės ir kitokios išmokos, be to, iš struktūrinių fondų tokioms teritorijoms 2007–2013 m. numatyta ne viena dešimtis milijonų litų investicijų.
Tačiau gerai, kad toks atvejis atsirado. Tai gali parodyti saugomų teritorijų sistemos spragas. Reikia nagrinėti priežastis, kodėl žmonės nenori parko statuso.
