Panevėžio rajonas turėtų tapti šeimininkams nebereikalingų, išmestų ir valkatauti pasmerktų keturkojų rojumi. Asociacija Panevėžio gyvūnų globos draugija, padedant Panevėžio apskrities viršininko administracijai, tikisi iki kitų metų pradžios suspėti atidaryti kol kas vienintelius šalyje gyvūnų globos namus, kuriuose nebūtų vykdoma augintinių eutanazija.

Pasak draugijos prezidentės kinologės Rūtos Liberienės, Europos Sąjungos standartus atitinkantiems globos namams numatytos dvi vietos rajone – administracija turėtų įsikurti Algirdiškiuose, filialas – už šešių kilometrų nuo Panevėžio esančiame Trakiškyje.

R.Liberienės teigimu, naujieji globos namai ne tik priims iš gyventojų jiems nebereikalingus augintinius, bet ir patys rinks valkataujančius keturkojus. „Pas mus patekusiesiems bus teikiama veterinarinė pagalba, visus, ir kilmingus, ir ne, sterilizuosime. Jie gyvens uždaryti į atskirus narvus su išėjimu į lauką, panašiai, kaip zoologijos soduose. Su šunimis dirbs kinologai“, – aiškino draugijos prezidentė.

Pasak jos, įstaiga išsiskirs tuo, kad visiems į ją patekusiems naminiams gyvūnams bus ieškoma naujų šeimininkų. R.Liberienė įsitikinusi, kad neturėtų būti keblu surasti namus kartą jau išduotiems, išmestiems ar išvarytiems globotiniams. Pati yra Bernatoniuose esančių Šunų globos namų šeimininkė ir kasdien kone iš visos apskrities sulaukia lankytojų, pageidaujančių įsigyti keturkojį, nors tokios paslaugos nebeteikia jau porą metų.

Pinigų prašys iš gyventojų

Planuojama, kad Trakiškyje gyvūnų globos namai bus įkurti 3 hektarų teritorijoje. Vien šunims ir katėms skirta 60-ies vietų patalpa užimtų apie 1000 kvadratinių metrų. Atskirame pastate numatyta įkurdinti ir rastus ar gyventojų atneštus sužeistus laukinius gyvūnus. Pasak R.Liberienės, jie išgydyti bus arba paleisti į laisvę, arba apgyvendinti pas kitus globėjus.

Vadinamajame gyvūnų miestelyje, bent jau darbo pradžioje, numatoma įsteigti penkis darbuotojų etatus – veterinaro, dviejų vairuotojų-inspektorių, prižiūrėtojos-valytojos ir direktorės.

Kiek kainuotų tokių globos namų išlaikymas, dar skaičiuojama, tačiau manoma, kad suma gali siekti iki 500 tūkst. litų per metus.

Pasak apskrities viršininkės Gemos Umbrasienės, jau dabar yra nemažas būrys privačių rėmėjų, pasiruošusių globos namams pagelbėti ne tik pinigais, bet ir maistu, paslaugomis.

Lėšų už valkataujančių gyvūnų surinkimą ir priežiūrą tikimasi gauti ir iš apskrities savivaldybių. Viliamasi, kad gyvūnus parems ir gyventojai – įstaigai perves 2 proc. pajamų mokesčio. Pasak G.Umbrasienės, pirmaisiais įstaigos gyvavimo metais finansinės paramos tikimasi ir iš užsienio kompanijų.

Gyvūnų globos namai planuoja užsidirbti ir iš šviečiamosios-edukacinės veiklos – organizuojamų parodų, renginių vaikams.

Pinigų gyvūnų globos namams steigti tikimasi surinkti ir spalio 10,11 dienomis miesto Bendruomenių rūmuose vyksiančiame didžiuliame labdaros koncerte. Jame sutiko dalyvauti 24 žinomi šalies atlikėjai ir grupės. Už pasirodymą jie neims honoraro.

Apskrities viršininkė įsitikinusi, kad vis dėlto dalis visuomenės tokią pagalbą gyvūnams įvertins skeptiškai.

„Tai nereiškia, kad mes nesirūpiname žmonėmis. Bet valstybėje jau veikia įstatymas, numatantis pagalbą seneliams, neįgaliesiems, vaikams, o visuomenei turtėjant ateina laikas pasirūpinti ir silpnesniais už mus – beglobiais gyvūnais“, – teigė G.Umbrasienė.

Nereikalingus – į mirties namus

Panevėžio mieste valkataujančių gyvūnų gaudymu, laikymu ir eutanazija užsiima Savivaldybei pavaldi bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“. Pasak jos direktoriaus pavaduotojo Romualdo Rinkevičiaus, per praėjusius metus mieste sugauti 226 valkataujantys šunys ir 278 katės. Iš jų šeimininkai atsiėmė tik du keturkojus. Dar 176 šunis ir 118 kačių bendrovei atidavė patys jų augintojai. Gatvėse pernai surinkta 196 negyvi naminiai gyvūnai.

Per šių metų aštuonis mėnesius į gaudytojų tinklus Panevėžyje pateko 100 šunų ir tik vienas iš jų sugrįžo pas šeimininką. Visi kiti, tris dienas praleidę bendrovės narvuose, buvo užmigdyti. Tokio pat likimo šiemet sulaukė ir 71 gatvėje pagauta katė. Į gyvūnų mirties namus, kaip pasakoja R.Rinkevičius, patenka ne tik seni ir ligoti keturkojai. Šeimininkai tokiai gyvenimo pabaigai pasmerkia netgi jaunus, gražius augintinius.

„Mums savo keturkojus atiduoda išvykstantieji gyventi į užsienį. Arba tėvai, kažkada pasidavę vaiko maldavimams ir nupirkę šuniuką, po pusmečio jį atveža pas mus“, – paaiškino pavaduotojas.

Tačiau, anot jo, kone visą dieną nenutyla ir bendrovės informacijos telefonas – dingusių gyvūnų ieškantys šeimininkai ne tik smulkmeniškai išvardija augintinių bruožus, bet ir nuotraukas darbuotojams atveža. Dažniausiai tarp pagautųjų gatvėje tokių pasimetusių nerandama.

Valkataujančių gyvūnų gaudymas, laikymas ir naikinimas „Panevėžio specialiam autotransportui“ per metus atsieina apie 70 tūkst. litų.

Vietinė efektyviau

Kad beglobių šunų problema ypač aktuali Panevėžio rajonui, pripažino ir rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Lunskis. „Ypač pavasarį, kai prasideda ruja, ir seniūnijos, ir Savivaldybė sulaukia labai daug gyventojų skundų dėl valkataujančių šunų“, – teigė E.Lunskis.

Beglobius gyvūnus rajone surenka sutartį su Savivaldybe sudariusi Alytaus įmonė. Tačiau, pasak pavaduotojo, ją kviesdama Savivaldybė privalo garantuoti, kad pavyks sugauti ne mažiau nei penkis šunis.

Nors E.Lunskis pripažįsta, kad tokią paslaugą pirkti iš Panevėžio rajone įsikūrusios įmonės būtų efektyviau, tačiau, anot jo, klausimas dėl būsimųjų globos namų finansavimo iš Savivaldybės biudžeto kol kas lieka atviras.

Griežtins registraciją

Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreikis įsitikinęs: devyni iš dešimties gatvėje valkataujančių gyvūnų turi savo šeimininkus, tik jiems nebereikalingi.

Išsivysčiusiose šalyse išmestų, beglobių gyvūnų skaičių B.Noreikis tiesiogiai sieja su regiono ekonominiu lygiu.

„Turtingų žmonių kvartale ši problema neegzistuoja, tačiau jei įsikūręs romų taboras – valkataujančių gyvūnų apstu“, – apie situaciją užsienio valstybėse kalbėjo B.Noreikis.

Tačiau Lietuvoje, draugijos pirmininko nuomone, naminių gyvūnų globos problemą būtų galima bent iš dalies išspręsti sugriežtinus jų registraciją. Draugijos pirmininkas įsitikinęs, kad dabartiniai reikalavimai diskriminuoja gyvūnų augintojus.

„Kodėl už savo šunį ar katę reikia mokėti daugiabučio gyventojams, o privataus namo savininkams – ne? Mokestis turėtų būti privalomas visiems. Mūsų draugija rengiasi įvesti tokią tvarką, kad šunims būtų privaloma nešioti žetonus su registracijos numeriais“, – aiškino B.Noreikis.