Specialistai iškelia naują problemą – jie mano, kad chaotiškai didinant etanolio gamybą, gali būti pažeista nusistovėjusi ekosistema.
Ir atvirkščiai – žmonės nepanaudoja to, kas turėtų kristi į akis. Europos mokslininkų žvilgsniai krypsta į Sacharos dykumą. Jeigu čia pavyktų įrengti šilumines saulės energijos elektrines, tai jos galėtų visą Europą aprūpinti elektros energija. Paskaičiuota, kad šis projektas kainuotų apie 450 mlrd. eurų. Be kita ko, numatyta, kad ši sistema suteiktų galimybę alternatyvia elektros energija dalytis daug vėjo jėgainių turinčias Daniją ir Didžiąją Britaniją bei geoterminiu būdu energiją išgaunančias Islandiją bei Italiją.
Europos parlamentarai iš karto aktyviai palaikė šią idėją. Ir ji jau įgyvendinama. Šiluminės saulės elektrinės statybos projektui Šiaurės Afrikoje pritarė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Braunas ir Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi.
Neseniai Barselonoje įvykusiame mokslininkų forume „Euroscience“ Energetikos instituto prie Europos Komisijos atstovas A.Velden pranešė, kad visą ES aprūpinti elektros energija užtektų panaudoti tik 0,3 proc. visų saulės spindulių, patenkančių į Sacharą ir Artimųjų Rytų dykumas. Mokslininkai jau atliko tyrimus ir nustatė, kad Šiaurės Afrikoje saulės baterijos sukaupia net tris kartus daugiau energijos nei tokio pat dydžio baterijos Šiaurės Europoje. Stipresni saulės spinduliai.
Pasak A.Veldeno, Afrikoje išgauta elektros energija per 50–200 MW jėgaines į ES šalis perduotų elektros energiją aukštos įtampos linijomis. Perdavimo linijos patobulintos, todėl energijos nuostoliai būtų nedideli. Aukštos įtampos linijos kainuotų apie 1 mlrd. eurų kasmet iki 2050-ųjų. Daug ar mažai? Palyginkime. Per artimiausius 30 metų žmonijai prireiks į energetines sistemas investuoti... 45 trilijonus dolerių.
Sėkmės atveju minėtas projektas bus įgyvendintas per kelis dešimtmečius. Jau iki 2030-ųjų tikimasi pagaminti tiek elektros energijos, kiek šiuo metu pagamina visos Didžiosios Britanijos jėgainės – galios potencialas siektų per 100 gigavatų.
Šiai idėjai labai energingai pritaria ir tarptautinė aplinkos apsaugos organizacija „Greenpeace“. Pasak „Greenpeace“ britų skyriaus vyriausiojo mokslininko Dago Perr, šis projektas yra kaip tik ta inovacija, kuri būtina, jeigu mes tikimės susidoroti su klimato atšilimo pasekmėmis. Jėgainės, naudojančios akmens anglį, ir net atominės elektrinės klimato atšilimo nesustabdys.
Svarbūs ir finansiniai argumentai. Štai A.Veldenas tikina, kad aktyviai naudojant saulės energiją, kuriant dideles vadinamąsias „saulės fermas“, įmanoma net sumažinti elektros energijos kainą. Jeigu pavyktų realizuoti minėtą projektą, tai elektros energija vartotojui kainuotų apie 0,15 euro (0,52 Lt) už kilovatvalandę, taigi pigiau nei šiuo metu elektros energija kainuoja kai kuriose Vakarų Europos šalyse.
Panašaus pobūdžio projektus jau pradėję įgyvendinti amerikiečiai gali pasigirti geresnėmis finansinėmis prognozėmis. JAV Energetikos departamento duomenimis, 2010 m. Kalifornijoje esančioje Mojavos dykumoje įrengtos šiluminės saulės jėgainės pagamintos kilovatvalandės kaina turėtų tesiekti 0,14 USD, tačiau dar po dešimtmečio, modernėjant ir populiarėjant šiluminių saulės jėgainių technologijoms, tokia kilovatvalandė turėtų kainuoti vos 0,035 USD. Be to, reikia įvertinti, kad iki tol turėtų gerokai pabrangti anglis ir nafta.
Pagal tolimesnį planą JAV iki 2050-ųjų tikisi pasigaminti net 69 proc. elektros ir 35 proc. visos energijos (įskaitant transportą) naudojant saulės energiją.
