Anksčiau manyta, kad gyvybė Žemėje pasirodė prieš maždaug 3,5 milijardo metų, pasibaigus Vėlyvajam Bombardavimo periodui, kurio metu planeta patyrė ypač intensyvų asteroidų lietų, trukusį kelis šimtus milijonų metų.
Tačiau naujausi atradimai leidžia manyti, kad gyvybė galėjo atsirasti ir prieš tai. Nors mokslininkai perspėja, kad kol kas nereikėtų daryti skubotų išvadų.
„Mes matome pėdsaką, kurį galėjo palikti gyvybė, tačiau tai dar nėra vienareikšmiškas gyvų organizmų egzistavimo prieš Vėlyvąjį Bombardavimo periodą įrodymas“, – sakė tyrimų vadovas Thorstenas Geisleris iš Miunsterio universiteto.
Nors anglies-12 izotopas gali atsirasti ir ne iš biologinių cheminių reakcijų, šie procesai nėra pakankami, kad pavyktų paaiškinti tokį didelį lengvojo izotopo kiekį mineraluose.
Ankstyvos anglies-12 izotopo atsargos Žemės aplinkoje gali reikšti, kad planetos jaunystėje čia egzistavo organiniai junginiai, kurie padėjo paruošti dirvą vėlesniam gyvybės suvešėjimui.
„Matydamas šiuos tyrimo rezultatus aš labai džiaugiuosi, nes gyvybės atsiradimui paaiškinti mums būtinos lengvojo anglies izotopo atsargos“, – džiaugėsi chemikas Jeffrey Bada iš Skripso okeanografijos instituto.