Nors vykdyti tokios gamyklos statybų neleista ir aplinkiniuose Miežiškių bei Velžio seniūnijų kaimuose, su protesto plakatais į Savivaldybę atvykę gyventojai nesijaučia ramūs. Žmonės baiminasi, kad patvirtintas bendrasis rajono planas vis tiek gali būti palankus nepageidaujamą verslą planuojantiems jo atstovams.

Dvėseliena nekvėpuos

Sušaukti Tarybos posėdį rajono valdžia buvo priversta miežiškiečiams su liūdyniečiais prieš Jonines netikėtai sužinojus apie bendrovės „Bioenergija“ Steponiškio kaime planuojamą vykdyti ūkinę veiklą – statyti organinės kilmės atliekų utilizavimo bei kombinuotosios elektros ir šilumos gamybos įmonę.

Žmonės nesuprato vieno: kodėl rajono meras Povilas Žagunis, birželio 6-ąją gavęs informaciją iš Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (PRAAD) apie šios įmonės ketinimus statyti gamyklą, kaip žaliavą naudosiančią gyvulių skerdimo, mėsos, žuvų perdirbimo atliekas, gyvūnų gaišenas, vidurių turinį ir kraują, neinformavo apie tai nei Tarybos narių, nei suinteresuotų gyventojų.

Vis dėlto sužinoję tokią naujieną Miežiškių, Liūdynės, Steponiškio, Pakalnių kaimų gyventojai iš karto kreipėsi į rajono valdžią, kad biodegraduojančių atliekų utilizavimo įmonė nebūtų įkurta.

Žmonės tvirtino daugiau kaip 30 metų gyvenantys šalia miesto sąvartyno, du dešimtmečius kvėpavę „Semos“ žlaugto duobių smarvę, ateityje turėsiantys kęsti apskrities regioninio sąvartyno kaimynystę. Negana to, jų panosėje, tankiai apgyvendintoje teritorijoje šalia kelio, kažkam kilo mintis pastatyti dar ir gyvulines atliekas surinksiantį fabrikėlį.

Gyventojams atstovaujanti miežiškietė Valerija Bartulienė posėdyje teiravosi, kieno iniciatyva rajono bendrajame plane atsirado eilutė, numatanti jiems aktualioje teritorijoje leisti statyti negyvenamus objektus

Vietoj šiltnamio – gamykla

Liūdynės kaimo bendruomenės pirmininkė Laima Ivanovienė buvo įsitikinusi, kad veikiausiai pasikartos tie patys dalykai, kurie vyko prieš parenkant regioninio sąvartyno vietą. Kai žmonės klausia, ar tikrai vieta jau yra, tylima, o paskui pareiškiama, kad keisti ką nors jau vėlu.

Pirmininkė priekaištavo Savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjui Sauliui Glinskiui už tai, kad šis, žinodamas, apie kokią „karštą“ teritoriją verslininkai, pateikę pageidavimą dėl galimybės statyti įmonę, kalba, neinformavo aplink tą teritoriją įsikūrusių gyventojų.

„Labai liūdna dėl to, kad prieš rinkimus politikai apvažinėja visas seniūnijas, o svarstant bendrąjį planą nesurandama galimybės to padaryti, kad žmonėms suprantamai išaiškintų rūpimus klausimus“, – apgailestavo V.Bartulienė.

Abiem pašnekovėms nesuprantama, kam reikia ES lėšomis statyti naują atliekų utilizavimo įmonę, jei esančioji Rietave neišnaudoja visų pajėgumų. Moteris stebina ir tai, kad gegužės mėnesį žemės Steponiškyje pirkę verslininkai pardavėjams neva sakę, kad statys šiltnamius, augins gėles, pomidorus, o dabar paaiškėja, jog iš tikrųjų nori imtis kitos veiklos.

Į visus priekaištus Savivaldybės ir bendrąjį planą rengusios bendrovės „Panprojektas“ atstovai atsakė trumpai. Neva pageidavimus, kad būtų leista keisti žemės paskirtį, plano kūrimo grupei teikė ir gyventojai, ir juridiniai asmenys. Niekas nei vienų, nei kitų neturėjo teisės klausti, kuo jie ketina užsiimti.

S.Glinskis priminė, kad visuomenės informavimas dėl bendrojo plano buvo pakankamas, o tai, kad viešai nepaskelbta apie PRAAD atrankos išvadą dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo, kalta „Bioenergija“. Būtent todėl atranką teks kartoti ir bendrovė vis tiek turės informuoti visuomenę, kokią veiklą rengiasi vykdyti.

Įžvelgė režisūrą

Tarybos posėdyje didžiulis ginčas užvirė ir dėl bendrojo rajono plano patvirtinimo. Kai kurie politikai tikino, kad plano tvirtinimą reikia atidėti bent iki rugpjūčio, kad prie sprendimo reikia pridurti draudimą minėtoje teritorijoje neleisti keisti žemės ūkio paskirties žemės į kitokią, pasirūpinti stipresne teisine baze, jei kartais verslininkai sumanytų teismo keliu ginti savo interesus.

Kova šiuo klausimu buvo įnirtinga, o balsavimas – gniaužiantis kvapą. Mat patvirtinti bendrąjį planą siūlė tiek pat Tarybos narių, kiek ir pasisakė prieš. Kadangi balsai (jų buvo po 11) pasiskirstė po lygiai, lemiamą žodį tarė posėdžio pirmininkas P.Žagunis. Meras buvo už dokumento patvirtinimą, motyvuodamas, jog delsti nėra ko, o šis sprendimas ateityje be Tarybos sutikimo negali atverti „Bioenergijai“ kelio įgyvendinti savo užmačių.

Tokia klausimo svarstymo baigtis sulaukė posėdyje dalyvavusių gyventojų nepasitenkinimo.

„Čia, be abejonės, viskas buvo iš anksto surežisuota. Kur veikia pinigai, ten blaivaus mąstymo nėra“, – padarė išvadą Steponiškių kaimo gyventojas Juozas Budnikas.

Ko imsis, dar nežino

Tarybos sprendimą palaikantis tvirtino Seimo narys Alfredas Pekeliūnas. Jis sakė galintis nuraminti gyventojus, jog bendrojo plano patvirtinimas tikrai nesuteiks niekam galimybės ateityje vis tiek „prastumti“ fabriko statybų.

„Jei Taryba pasakė „ne“, vadinasi, gamyklos tikrai nebus. Verslininkams teks pasiieškoti kitos vietos savo planui įgyvendinti.

Jei apgyvendintoje teritorijoje ką nors nusprendžiama daryti, apie tai turi būti informuojami gyventojai, o ne viskas daroma „iš po skverno“. Gyvulių, paukščių ir žuvies apdorojimo atliekoms perdirbti skirta ganykla neturi būti statoma, jei su tuo nesutinka vietos bendruomenė“, – teigė A.Pekeliūnas.

„Jokiu būdu nepritarsiu tam, kad greta įnervintų dėl sąvartyno žmonių atsirastų dar ir atliekų utilizavimo įmonė. Tik per mano lavoną galėtų tai įvykti“, – rėžė Tarybos narys Jonas Kaušakys.

Laikinasis bendrovės „Bioenergija“ atstovas Dainius Leonavičius, išgirdęs, kad Taryba nusprendė neleisti statyti gamyklos, tikino negalintis pasakyti, kokios pozicijos bendrovė laikysis toliau.

Kol jos savininkas atostogauja, o vadovė serga, anot D.Leonavičiaus, jokie sprendimai nebus priimami. Tik bus baigiama rengti pakoreguotą paraišką, kuri turi būti antrąkart pateikta PRAAD.

Įmonės atstovas, dalyvavęs Miežiškių kaimo bendruomenės susirinkime, apgailestavo, kad įsiaudrinę žmonės nė neleido dorai paaiškinti, kaip gamykla veiktų, informuoti, kad gyvūnų gaišenos sudarytų tik 3 proc. visų atliekų, o veikla būtų planuojama atsižvelgiant į poveikio aplinkai įvertinimą.