Prasidėjus iškilmingam sąvartyno statybos pradžios atidarymui, sutuoktiniai veržėsi susitikti su apskrities viršininke Gema Umbrasiene, Panevėžio rajono meru Povilu Žaguniu, Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktoriumi Artūru Gruce. Žmonės norėjo išgirsti, kada pagaliau baigsis statybininkų sukeltas pragaras. Anot jų, per sunkvežimių sukeltas dulkes neįmanoma išeiti į kiemą, atidaryti langų, padžiauti skalbinių, auginti daržovių ir uogų. Sutuoktinių teigimu, statybininkai žadėjo laistyti kelią, tačiau to nedaro. Be to, sunkvežimiai išvažinėjo vėžes, todėl lengvuoju automobiliu į sodybą patekti sunku.
Atakavo vadovus
„Jei automobilis stovi kieme, gruntą vežantys statybininkai dar sumažina greitį, – aiškino S.Vasiliauskienė. – Visą laiką kalbėjomės su statybininkais, meldėme laistyti, tačiau jie tik pažada. Sodybos, namai ir augalai padengti storiausiu dulkių sluoksniu. Net braškių nebeįmanoma nuskinti“.
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius A.Grucė sakė suprantąs gyventojus, tačiau jis tikino, kad kelias, kuriuo gruntas vežamas į sąvartyną, nuolat laistomas. Jis sakė kalbėsiąs su statybininkais, kad gyventojams būtų keliama kuo mažiau problemų. Rajono meras P. Žagunis abejojo, ar kalti vien Panevėžio statybos tresto darbuotojai. Meras spėjo, kad tuo keliu važiuoja ne vien statybininkai, nes neva grunto karjerą įsirengęs verslininkas.
Verslininkas sutvarkė kelią
Velžio seniūnijos seniūnas Alfonsas Bakšys patvirtino, kad Karužiškių kaime žemę atgavęs Vytautas Gedzevičius kartu gavo žvyrduobes ir ten buvusį šiukšlyną, nors pagal įstatymus žmogui turėtų būti grąžinta sutvarkyta teritorija. Seniūno teigimu, anksčiau per Karužiškių kaimą ėjo tik vasarą lengvuoju automobiliu pravažiuojamas keliukas, todėl savininko sūnus Jaunius Gedzevičius vežė statybinį laužą, smėlį, žvyrą ir įrengė normalų kelią. „Suprantu, jei kelias nelaistomas, žmonės patiria nepatogumų: turi laistyti, – sakė A.Bakšys. – Manyčiau, kad verslininkas, tvarkydamas tėvui grąžintas žvyrduobes ir buvusį šiukšlyną, tikrai nieko blogo nedaro“.
Anot jo, jei kasamas tvenkinys, veikiausiai yra parengtas projektas ir suderintas grunto išvežimas. A. Bakšys sakė, kad yra Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, yra kontroliuojančios institucijos – Panevėžio regiono aplinkos apsaugos tvarkymo departamentas, Panevėžio rajono Aplinkos agentūra, rajono Savivaldybės ekologė, kurios ir rūpinasi žemės gelmių panaudojimu.
Laisto tik sulaukę skundų
UAB „Geserga“ savininkas Jaunius Gedzevičius patvirtino tėvui gražintoje žemėje kasantis kiek didesnį kaip vieno hektaro tvenkinį, o iškastą gruntą vežantis į statomą Panevėžio regiono sąvartyną. Verslininkas sakė, kad anksčiau per Karužiškių kaimą ėjęs vos pravažiuojamas keliukas, jis jį sutvarkęs ir padaręs gerą kelią. Be to, anot jo, tėvui gražinta žemė buvo paversta neoficialiu šiukšlynu, todėl kasdamas tvenkinį sutvarkysiąs ir teritoriją. J. Gedzevičius sakė, kad kol Karužiškių kaime gyvenantys ar jame sodybas turintys žmonės nesiskundė, kelias nebuvo laistomas, tačiau pasipylus pretenzijoms buvo kreiptasi į sąvartyną statantį Panevėžio statybos trestą, todėl kelias dabar laistomas du kartus per dieną. Verslininko teigimu, kelią laisto Statybos trestas, nes jam to grunto reikia.
Replikavus, kad pagal galiojančią tvarką kasant tvenkinį gruntas negali būti parduodamas, atiduodamas, mainomas už suteiktas paslaugas, J.Gedzevičius patikino, kad dokumentus ir leidimus tvarkė Panevėžio statybos trestas.
Eksploatuojamas karjeras
Nuvykę į Karužiškių kaimą „Panevėžio balso“ korespondentai įsitikino, kad nuo kasamo tvenkinio iki sąvartyno vedantis kelias yra labai prastas, o šalia gyvenantys ir į sodybas atvažiuojantys žmonės kenčia ne tik nuo keliamų dulkių, bet ir nuo nuolatinio triukšmo. Gyventojų teigimu, gruntas pradedamas vežti maždaug 7.30 val., o baigiamas 18.30 val. Per valandą pravažiuoja iki dešimties sunkiasvorių sunkvežimių. Vakar, nors savaitgalį buvo gausiai palyta ir vietomis kelias buvo stipriai pažliugęs, transportas vietomis sugebėjo kelti dulkes. Kasamas tariamas tvenkinys priminė galingą karjerą, iš kurio visas gruntas vežamas į sąvartyną. Žiūrint iš akies buvo galima įtarti, kad vietomis jau pasiektas maždaug 10 metrų gylis.
Neapsigina nuo dulkių
Bene arčiausiai kelio gyvenanti Vida Naujokienė sakė, kad dabar situacija kiek pagerėjo, tačiau anksčiau nuo triukšmo ir dulkių apsiginti buvo neįmanoma. Moteris sakė Karužiškių kaime gyvenanti vienuolika metų ir nebežinanti nei į ką kreiptis, nei kur pagalbos ieškoti. Žinodama biurokratizmą ji prisipažino niekur ir nesikreipusi. „Norėjome statytis, bet dabar nebežinome, ką daryti, – sakė V. Naujokienė. – Ne tik kieme, bet ir namuose nebegalime apsiginti nuo dulkių. Atrodo, šiltnamis uždarytas, tačiau ir jame ant pomidorų storiausias dulkių sluoksnis. Kieme džiovinami rūbai, žolė, visi augalai apnešti dulkėmis. Kas beatvažiuotų, stebisi, kad žmonės gyvena tokiomis sąlygomis ir dar tyli“.
Gruntas negali būti išvežamas
Pagal galiojančius įstatymus, privačių žemių savininkams niekas nedraudžia savame sklype išsikasti tvenkinių. Supaprastinta tvarka galima išsikasti nedideles kūdras, o kasant didesnius tvenkinius reikalingi rimtesni projektas, nes bet koks tvenkinys yra prilygintas statiniams. Pasak rajono Savivaldybės ekologės Sigitos Biveinienės, derinant projektus būtina privaloma sąlyga, kad gruntas nebūtų išvežamas, parduodamas, keičiamas už paslaugas. Jis turi būti paskleistas vietoje arba naudojamas vietos privažiavimo keliams tvarkyti. Anot ekologės, tokia pat tvarka turėtų būti taikoma ir Karužiškių kaime kasamam tvenkiniui.
