Gelbėti Ramiojo vandenyno salų tautą nuo paskendimo – vėlu

Dėl klimato atšilimo kylantis jūros lygis privers Ramiojo vandenyno koralinių salų gyventojus amžiaus pabaigoje palikti savo namus, paskelbė Kiribačio respublikos prezidentas. Kiribačio, kurio saloms gresia paskendimas vandenyno bangose, prezidentas Anote Tongas kreipėsi į tarptautinę bendruomenę prašydamas imtis atsakomybės už jo tėvynainių įkurdinimą kitose valstybėse.

Kiribačio respublikai priklauso 32 atolai ir viena koralinio rifo sala, salynas yra šiek tiek į vakarus nuo Datos keitimosi linijos, ties pačiu pusiauju. Didžiausia salyno aukštuma virš jūros lygio nesiekia 2 metrų – didžioji žemės dalis yra kur kas žemesnė ir plokščia. Kylant jūros lygiui, 97 000 Kiribačio gyventojų iki 2100 metų turės pasiieškoti kitos gyvenamosios vietos, tvirtina A. Tongas.

A. Tongas pranešimą skaitė Naujojoje Zelandijoje, kurioje vyko Jungtinių tautų Pasaulio aplinkosaugos diena. „Tikriausiai jau dabar esame peržengę negrįžtamą tašką“, - per spaudos konferenciją sakė prezidentas.

Aplinkos apsaugos ekspertai sutinka, kad salyno ateitis beveik neabejotinai yra nulemta. „Jei nieko nedarysime – be jokios abejonės Kiribatis atsisveikindamas gali mums pamojuoti“, - sakė Tarptautinės klimato kaitos tarybos antrosios darbo grupės vadovo pavaduotojas Martinas Parry.

Netgi jei pavyktų sumažinti pasaulinį šiltnamio dujų išskyrimą, klimato poveikis jūros lygiui pasireiškia taip pavėluotai, kad vis vien salų išgelbėti jau nebeįmanoma, sako M. Parry. „Jūros lygis kyla tikriausiai su maždaug 100 metų pavėlavimu. Tikriausiai jau pavėlavome ką nors keisti“.

Tarptautinės klimato kaitos tarybos ataskaita numato, kad šiame amžiuje jūros lygis pakils 30-50 centimetrų. Bet tai yra konservatyvi prognozė, nes tikėtina, kad nebuvo įvertinta vakarų Antarktidos ir Grenlandijos įtaka dėl to, kad nebuvo sutarta, kokia būtent ta įtaka bus.

„Nuo to laiko įvairiais tyrimais nustatyta, kad šiuose regionuose taip pat vyksta greitėjantis ledo tirpsmas“, - sakė vienas iš 2007 metų ataskaitos autorių ir Žemės stebėjimo mokslinės grupės vadovas Andy Shepherdas, dirbantis Edinburgo universitete (D. Britanija).

M. Parry dabar apskaičiavo, kad norint apriboti jūros lygio kilimą iki 50 cm ir ne daugiau, reikėtų tučtuojau perpus sumažinti pasaulines šiltnamio dujų emisijas, o iki 2050 metų sumažinimas turėtų siekti 80 procentų. Ir vis vien Kiribatis yra pasmerktas.

„Pusės metro jūros lygio padidėjimas tokioms saloms yra velniškai daug“, - sako mokslininkas. Įvyks ne tik užtvindymas – padažnės audros, kurios taip pat niokos salas.

A. Tongas į Naująją Zelandiją atvyko tikėdamasis įkalbėti šios šalies ministrą pirmininką priimti Kiribačio gyventojus, o M.Parry sutinka, kad tokiems klimato pabėgėliams apgyvendinti atsakomybės turi imtis tarptautinė bendruomenė.

„Šis pavyzdys parodo, kad mes nebegalime išvengti kai kurių rimtų klimato kaitos padarinių. Mes jau turėsime su jais susitaikyti“. Pasak mokslininko, šis susitaikymas reikš naujų tarptautinių taisyklių įvedimą. Tokios taisyklės dar neegzistuoja, bet M. Parry mano, kad postūmiu joms sukurti taps su klimatu susijusi nelaimė didelėje išsivysčiusioje valstybėje – pavyzdžiui, sausra JAV vakarinėje dalyje.

A. Tongas jau susitaikė su savo namų lemtimi – jis jau mato, kad salos palengva skęsta. Jau dabar kaimai dėl vandens poveikio yra ir turi būti perkeliami.

„Nieko negalime padaryti. Tai – klimato kaitos pokyčiams jautriausi žmonės. Manau, kad populiacijos, įsikūrusios mažesniame nei 100 centimetrų virš jūros lygio aukštyje, būtų išmintingos jei per šį amžių pamąstytų apie persikėlimą į kitą vietą“, - sakė A. Shepherdas.