Varnos – sena Panevėžio problema. Daugiausia jų peri miesto Kultūros ir poilsio parko bei senosiose miesto kapinėse augančiuose medžiuose. Čia jų koncentracija didžiausia. Dažnai šie paukščiai būriais užklysta į daugiabučių namų kvartalus, už miesto siaubia vos pasėtus ar jau bręstančius pasėlius.

Niekas nebepadeda

Parko gatvės gyventojai sako nebeišmanantys, kaip apsiginti nuo varnų. Anot jų, anksčiau šių paukščių lizdus per perėjimą vandens čiurkšlėmis ardydavo ugniagesiai, kartais jas šaudydavo medžiotojai ir varnų valstybę kūrę varnaėdai, o dabar šie paukščiai palikti ramiai gyventi ir daugintis. Žmonės sakė ne kartą kreipęsi į Visuomenės sveikatos centrą, miesto Savivaldybę, Panevėžio priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, medžiotojus, tačiau situacija nesikeičia.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro direktorius Eugenijus Vilčinskas buvo įsitikinęs, kad su varnomis kovoti privalo miesto Savivaldybė. Centro vadovas porą kartų pakartojo neturintis jokių faktų, kad varnos platintų užkrečiamas ligas. E.Vilčinskas akcentavo, kad Savivaldybė turėtų organizuoti varnų šaudymą arba imtis kitokių jų baidymo ar naikinimo priemonių.

Vienus šaudo, kitus gaudo

Medžiotojų ir žvejų draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkas Petras Narbutas sakė, kad Parko gatvėje gyvena ne vienas medžiotojas ir, jei šoviniais paremtų Savivaldybė ir iš aplinkosaugininkų gautų atitinkamus leidimus, varnas šaudytų ar bent pabaidytų. Tiesa, tai daryti geriausia buvo perėjimo metu. Anot medžioklės žinovo, anksčiau varnos buvo baidomos ne tik mieste, bet ir Smilgių, Naujamiesčio kapinėse, tačiau savivaldybės kompensuodavo išlaidas už šovinius, pasirūpindavo leidimais.

„Keičiasi medžiojamų gyvūnų ir paukščių tvarka, – sakė P.Narbutas. – Pilkoji varna ir kovarnis medžiojami, o kranklys ir šarka, nors anksčiau buvo laikomi didžiausiais plėšrūnais, – ne. Jei būtų skirtas finansavimas, medžiotojai varnų pabaidyti neatsisakytų.“

Kraštinis – Miesto ūkio skyrius

Savivaldybės Sveikatos apsaugos tarnybos vedėjas Mindaugas Burba buvo įsitikinęs, kad varnomis turėtų rūpintis arba Miesto ūkio, arba naujai įkurtas Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius. Anot jo, varnos – ne įmonė ar gyventojas, todėl negali atsakyti už jų keliamą triukšmą.

Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Slančiauskas sakė, kad kovai su varnomis rengiasi Miesto ūkio skyrius ir jo vedėjas Antanas Karalevičius. Ponas Kęstutis akcentavo, kad jo vadovaujamas skyrius rūpinasi gatvių švara, tinkamu naminių gyvūnų vedžiojimu, o varnos – Miesto ūkio skyriaus rūpestis.

„Kad varnos yra problema – faktas, – sakė A.Karalevičius. – Kreipsimės į Aplinkos apsaugos departamentą ir bandysime kažką daryti.“ Miesto ūkio skyriaus vedėjas kovos prieš varnas strategijos neatskleidė, tačiau neatmetė galimybės kreiptis pagalbos į ugniagesius arba medžiotojus.