Jėzuitas Jose Gabrielis Funesas, Vatikano observatorijos direktorius, pasakė, kad Visata tokia didelė, jog visiškai įmanoma, kad gali egzistuoti kitos gyvybės formos – netgi protingos būtybės.

„Kaip galėtume atmesti galimybę, kad gyvybė galėjo išsivystyti ir kitur? – pasake J. G. Funesas. – Žemės padarus laikome „broliais“ ir „seserimis“, kodėl tad negalėtume kalbėti apie „nežemiškuosius brolius“? Jie taip pat būtų kūrinijos dalis.“

Interviu Vatikano laikraščiui „L'Osservatore Romano“ J. G. Funesas sako, kad tokia sąvoka „neprieštarauja mūsų tikėjimui“, nes ateiviai vis vien būtų Dievo kūriniai. Pasak jo, atmesdami ateivių egzistavimo tikimybę tarsi apribotume Dievo kūrybinę laisvę.

„Nežemiškos būtybės – mūsų broliai“ pavadintame interviu apžvelgtos kelios temos, taip pat ir Romos Katalikų Bažnyčios santykis su mokslu, teologų svarstymai apie kitų gyvybių egzistavimą.

J. G. Funeso teigimu, mokslas, ypač astronomija, neprieštarauja religijai. Jis priminė, kad vienu iš kertinių savo kadencijos tikslų popiežius Benediktas XVI paskelbė siekį atrasti pusiausvyrą tarp tikėjimo ir proto.

Biblija – ne „mokslinė knyga“, pasakė J. G. Funesas ir pridūrė, kad teorija apie didįjį sprogimą jam atrodo „racionaliausias“ Visatos atsiradimo paaiškinimas. Anot minėtos teorijos, visata atsirado prieš milijardus metų po didžiulio sprogimo.

Tiesa, jis pridūrė, jog ir toliau tiki, kad „Dievas yra visatos kūrėjas ir kad mes ne atsitiktinai atsiradome“.