"British Medical Journal" penktadienį spausdina Melburno Monasho universiteto mokslininko Marko Nelsono straipsnį, kuriame teigiama, kad iš tikrųjų dauguma žmonių, dalyvavusių 1922 metais atidarant faraono kapą, sulaukė garbingo amžiaus.

"Tą mitą beveik neabejotinai sukūrė konkuruojantys laikraščiai, kuriems nebuvo teikiama informacija apie šį amžiaus atradimą. Išskirtinės teisės jį nušviesti buvo suteiktos "The Times of London ", - žurnalistams sakė M.Nelsonas.

Kaip nurodė archeologas Howardas Carteris, kuris vadovavo Tutanchamono kapą atradusiai grupei, atveriant kapą dalyvavo25 vakariečiai. Kape buvo rasta faraono mumija su nuostabia auksine kauke ir auksinių dirbinių lobis.

Apie šį atradimą rašė viso pasaulio spauda, kilo didžiulis susidomėjimas viskuo, kas siejasi su Egiptu. Tačiau kelios savaitės po atradimo mirus H.Carterio rėmėjui lordui Carnarvonui, užgimė legenda apie prakeikimą.

Laikraščiai tuo metu rašė, kad kape buvo iškaltas prakeikimas apie "greitą mirtį, ištiksiančią tą, kuris sudrums faraono ramybę", tačiau jokių mokslinių įrašų apie tokį prakeikimą nėra.

Teigta, kad dėl šio prakeikimo mirė keli žmonės, kurių dauguma nebuvo kaip nors reikšmingiau susiję su faraono kapu. Tarp aukų minima net H.Carterio laikyta kanarėlė, kurią kapo atvėrimo dieną esą prarijo kobra.

Net seras Arthuras Conan Doyle, išgarsėjęs savo detektyvinėmis istorijomis apie Šerloką Holmsą, sakė tikįs senoviniu prakeikimu.

M.Nelsonui nustačius, kada mirė visi su prakeikimu sieti žmonės paaiškėjo, kad vidutinis jų amžius buvo 70 metų. Pats H.Carteris mirė įpusėjęs septintą dešimtį metų, nuo natūralių priežasčių.

"Nustačiau, jog nėra jokių įrodymų, kad dalyvavimas atveriant kapą, sarkofagą ar išvyniojant mumiją sutrumpino tų asmenų gyvenimą", - sakė M.Nelsonas.