Gražuolės gulbės pasirinko Senvagę

Jau kuris laikas panevėžiečius žavi Senvagėje plaukiojančios gulbės. Iš pietų skridusiems paukščiams, be abejo, patiko unikali mūsų miesto vieta ir jos čia apsistojo. Gal tik pailsėti, o gal ir likti iki rudens.

Panevėžio Senvagėje apsistojusios gulbės nebylės – stambiausi Lietuvoje perintys paukščiai. Šiomis dienomis Senvagėje plaukiojo septynios. „Gali būti, kad paukščiai čia sustojo tik pailsėti. Netrukus pamatysime, ar visos jos čia liks vasaroti“, – svarsto Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas.

Perdėtas rūpestis – ne į gerą

Perdėtas žmogaus dėmesys, pasak V.Jakšto, gulbėms nereikalingas. „Negerai, jeigu vasaros metu gulbėmis pradedama pernelyg rūpintis, jas maitinti. Prie to pripratę paukščiai gali nebeišskristi žiemoti į šiltus kraštus. O likusiųjų tyko rimti pavojai“, – teigia departamento direktorius.

Nuolat lesinamos vasarą gulbės tampa pusiau naminiais paukščiais, įpranta lesti duoną, pyragą.

„Vasarą gulbės turėtų lesti joms įprastą lesalą – vandens augalus. Pratinamos prie žmonių duodamo lesalo jos praranda instinktą migruoti, to išmoko ir jauniklius. Kai kuriems jaunikliams pirmoji žiema tampa sunkiu išbandymu, kovos su mirtimi, o kartais ir paskutine žiema“, – sako V.Jakštas. Rudenį kartu su kitais paukščiais neišskrendančios gulbės dažnai pasilieka ežeruose iki jiems užšąlant. Kasmet Lietuvoje žiemoja nuo 400 iki 1000 gulbių.

Atrodo tarsi prišalusios

Į Lietuvą atėjus pirmiesiems žiemos šalčiams įvairios instancijos sulaukia po keliasdešimt skambučių dėl prišalusių gulbių. Tačiau tai ne visada būna tiesa. Sunku atskirti, kada gulbės yra tikrai prišalusios, o kada jos tik tupi ant ledo ir ilsisi. Ant ledo jos gali tupėti gan ilgai, kelias ar net keliolika valandų. Dažnai jaunikliai su tėvais lieka ežere iki paskutinių akimirkų, kol dar yra vandens. Jie taupo energiją tolesnei kelionei į neužšąlančio vandens tvenkinius.

Gulbėms, pasak V.Jakšto, būtų lengviau, jeigu žmonės žinotų, kokios pasekmės laukia vasarą lesintų ir jaukintų gulbių. Mylintiems šiuos paukščius geriausia juos lesinti tik žiemos metu, kai tikrai trūksta lesalo. Žiemą gulbėms rekomenduojama duoti javų, kombinuoto vištų lesalo, smulkintų daržovių.

Tik grožėtis

O kol kas reikėtų tik grožėtis šiais didžiuliais gražiais paukščiais. Jie maisto susiranda patys – renka jį vandens paviršiuje arba seklumose.

Gulbės gyvena iki 30 metų. Jų kūno ilgis 145–160 cm, išskleisti sparnai – 218–243 cm, svoris – 8–22 kilogramai. Patinas paprastai esti kiek didesnis, jo snapo spalva ryškesnė.

Gulbės iš vandens augalų krauna didelius lizdus. Jų skersmuo gali siekti du metrus, 80 cm aukščio. Lizdai kraunami tvenkinių ir ežerų seklumose, retuose nendrynuose. Jaunikliai išsirita pilkai rudi su vos pastebimu rožiniu atspalviu, baltą spalvą jie įgauna kitų metų pavasarį, o kai kurie jau rudenį.