Vietos valdininkų tikinimu, lėšos kasmet duodamos lyg tai būtų naujas reiškinys, nors mašalai naikinami jau 10 metų. Pinigų skyrimas, anot jų, galėtų būti įtrauktas į valstybės investicijų programą.
"Jei žmonės būtų atsakingi, viskas būtų planuojama. O kai žiūrima tarsi į gamtinę nelaimę, kai šitaip mes įveikinėjame šią problemą, savaime suprantama, turime problemų", - teigia Eugenijus Palavinskas, Alytaus apskrities administracijos viršininkas.
Anksčiau pinigų Vyriausybės nutarimu apskritis gaudavo vasario-kovo mėnesiais. Šiemet uždelsusio Ministrų Kabineto vadovas pripažįsta, kad reikia ilgalaikio finansavimo mašalų naikinimo programai.
"Manau, kad problema yra. Aš gi šitam regione žvejoju. Žinau, ką tai reiškia", - tikino Premjeras Gediminas Kirkilas.
Paklaustas, kokį mato kelią, kad nuolat būtų gaunamas finansavimas ne vieneriems metams, G. Kirkilas sakė: "Manau, kad reikėtų jį numatyti. Vyriausybės rezervas yra išimtiniams atvejams".
Kad žmones, o labiausiai gyvulius kankinančių mašalų mažėtų, juos reikia naikinti ir kaimyninėje Baltarusijoje. Tačiau Alytaus apskrities specialistai, neseniai lankęsi Gardino srityje, įsipareigojimų iš srities aplinkosaugininkų apie mašalų naikinimą sako neišgirdę.
