"Iki šiol Vyriausybės nutarimą dėl pinigų skyrimo gaudavome vasario, vėliausiai kovo mėnesį. Tačiau šiais metais net balandžiui įpusėjus prašytų 450 tūkst. litų, skirtų biologiniam preparatui "VectoBac-12AS" pirkti, naudoti ir mokslinių tyrimų išlaidoms padengti, nesulaukėme", - teigė Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir aplinkos skyriaus viršininkas Romas Balčius.

Anot R. Balčiaus, specialistai apskaičiavo, kad siekiant išvengti masinio kraujasiurbių mašalų antplūdžio Pietryčių Lietuvoje bei šio regiono gyventojams užtikrinti normalias darbo ir gyvenimo sąlygas, apsaugoti laukinius bei naminius gyvūnus, šiais metais reikia turėti iki 10 tonų preparato "VectoBac".

Kadangi kitiems vandenyje gyvenantiems gyvūnams nekenksmingas preparatas vežamas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, o jo gabenimas laivu užtrunka dvi savaites, gali nutikti taip, kad jis pavėluotai pasieks Lietuvą. "Preparatą reikia užsisakyti iš anksto, todėl jį vežanti bendrovė "Biopolis", atsižvelgdama į sunaudojimą ankstesniais metais, paprašė rezervuoti tam tikrą kiekį, tačiau ilgiau uždelsus, jis gali būti parduotas kitiems", - nuogąstavo R. Balčius.

Gali būti per vėlu

"Apmaudžiausia, jei preparatas pasiektų mus pavėluotai, kai mašalų lervos jau būtų išsiritusios. Skubėti tikrai reikia, nes pavasaris šiltas ir mašalai gali išsiristi 10 dienų anksčiau nei esant vėsesniems orams", - teigė Ekologijos instituto mokslų daktarė Rasa Bernotienė.

Jau ne vienus metus upinius mašalus tyrinėjanti mokslininkė neslėpė, kad šiais metais dirba labdarai, nes finansavimas kol kas neskirtas. Dažniausiai tyrimai trunka nuo ankstyvo pavasario iki rudens pradžios maždaug 100 kilometrų Nemuno vidupio ruože, nuo Baltarusijos sienos iki Alytaus.

Anot R. Balčiaus, jei upinių mašalų naikinimas būtų įtrauktas į ilgalaikę Vyriausybės programą, lėšos šiam tikslui nebūtų skiriamos vajaus principu, taip būtų išvengta šiemet susidariusios padėties. Iki šiol Vyriausybės nutarimu lėšos buvo skiriamos iš Rezervinio arba Privatizavimo fondų.

Praėjusiais metais apskrities administracija teikė investicijų plano projektą, kad 2008 metams lėšų būtų skirta iš Valstybės investicijų programos 2008-2010 metams ir siūlė jį įtraukti į Valstybės investicijų programą. Tačiau lėšų nebuvo skirta, o projektas neįtrauktas į Valstybės investicijų programą.

Grėsmė kurortui

Kraujasiurbių mašalų pagausėjimas ypač nemaloniai atsilieptų populiariojo Druskininkų kurorto vasaros sezono pradžiai. Žinia, kad dar neskirta pinigų biologiniam preparatui pirkti, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui buvo netikėta:

"Mes ramiai laukėme vasaros, nes buvome tikri, kad Vyriausybė jau yra skyrusi lėšų mašalams naikinti. Būtų labai liūdna, jei šiais metais nesuspėtume užkirsti kelio jų išplitimui, tačiau naikinimas pavestas apskrities administracijai, todėl savivaldybė negali kištis."