Naujamiestyje aplink virvėmis ir kompaktinėmis plokštelėmis apraizgytą gimtąjį lizdą ratus jau antrą savaitę sukanti gandrų pora graudina naujamiestiečius. Bemaž penkiolika metų mokyklos pašonėje ant vandens bokšto perinčių gandrų likimas pastarosiomis dienomis miestelyje – populiariausia pokalbių tema.
Kad sugrįžusiems gandrams reikia pagalbos, pirmieji savo rašiniuose prabilo Naujamiesčio vidurinės mokyklos mokiniai.
„Matėme, kaip paukščiai lizdą tvarkė, naujus šapus nešė. O paskui skaitome rašinius, kuriuose vaikai apgailestauja dėl išardyto gandralizdžio. Taip skaudu buvo, kad net negalėjau viso to skaityti“, – „Sekundei“ pasakojo biologijos mokytoja Veronika Klimavičienė.
Pedagogai išsiaiškino, kad iš tiesų gandrai vejami iš ilgamečių savo namų – vandens tiekėjai ant vandentiekio bokšto prieš daugelį metų susuktą gandralizdį apraizgė tinklu, kad sparnuočiai negalėtų nutūpti.
Atkaklių paukščių nesudomino „Aukštaitijos vandenų“ netoliese prieš savaitę iškeltas betoninis stulpas su metalinėmis konstrukcijomis naujam gandralizdžiui. Iki šiol vienas iš gandrų poros vis suka ratus aplink senąjį lizdą, nutūpia ant mokyklos kamino.
Pedagogai pasakojo ne kartą matę širdį spaudžiantį vaizdą – besiilsintį gandrą, paskendusį tarp juodų iš kamino rūkstančių dūmų. Antrasis paukštis prieš porą dienų buvo pastebėtas įsipainiojęs į vandens tiekėjų ant gandralizdžio įtaisytą tinklą ir iki šiol nesitraukia iš lizdo.
Gali likti be vandens
Biologijos mokytoja Veronika Klimavičienė pasakojo apie gandrą spąstuose pranešusi ir gamtosaugininkams, ir „Aukštaitijos vandenų“ avarinei tarnybai, tačiau iš pastarųjų išgirdusi pribloškiantį atsakymą. Neva vandens tiekėjai jau buvo atvažiavę gelbėti į tinklą įkliuvusio paukščio, tačiau mokyklos bendruomenė kone su šakėmis neleidusi jiems nė prisiartinti prie gandralizdžio.
„Kaip neteisingai jie šneka! Kokią čia legendą sukūrė?“ – melagyste pasipiktino V.Klimavičienė. Anot jos, naujamiestiečiai, matydami iš gandralizdžio nesitraukiantį gandrą, spėlioja, ar iš tiesų jam kojos į tinklą įsipainiojusios, ar paukščiui atėjo metas perėti kiaušinius.
Tačiau kad ir kaip būtų, žmonės nesuranda pateisinimo gandrus iš jų lizdo vaikantiems vandens tiekėjams.
„Suprantame, kad negalima vandens bokšto naudoti, jei ant jo gyvena gandrai. Bet ar negalėjo dar rudenį ar ankstyvą pavasarį, kol paukščiai nebuvo parskridę, išardyti gandralizdžio ir iškelti kitoje vietoje? O dabar iš taip toli paukščiai sugrįžo, pradėjo tvarkytis, ir juos išvaro. Labai skaudu matyti besiblaškančius paukščius“, – kalbėjo V.Klimavičienė.
„Aukštaitijos vandenų“ eksploatacijos direktorius Vidmantas Baltramiejūnas pripažino, kad bendrovė atsidūrė paradoksalioje situacijoje. Daugelį metų neeksploatuoto bokšto „Aukštaitijos vandenims“ prireikė Naujamiestyje pradėjus tiesti naujas vandentiekio linijas.
„Padaugėjus abonentų mums prireikė bokšto, kad galėtume tiekti vandenį. Tačiau jei ant jo bus įsikūrę gandrai, eksploatuoti negalėsime – be vandens liktų daugiau nei 100 abonentų“, – pasakojo V.Baltramiejūnas.
Įtaria gyventojus
Bendrovės atstovas tikino, jog gavę pranešimą apie į tinklą įsipainiojusį gandrą, „Aukštaitijos vandenų“ darbuotojai nuvažiavę jį išpainiojo. „Buvo ir gandų, kad įkliuvęs gandras koją nusilaužė, bet vakar mūsų žmonėms belipant į bokštą paukštis nuplasnojo“, – tvirtino A.Baltramiejūnas.
Eksploatacijos direktorius spėja, kad ne be naujamiestiečių pagalbos gandras ir papuolė į vandens tiekėjų suraizgytas pinkles. „Tinklas ant gandralizdžio uždengtas parėjusią savaitę, bet kažkas jį praardė, todėl paukštis ir įlindo“, – svarstė A.Baltramiejūnas.
Jo nuomone, vargu ar gandrams būtų buvę geriau, jei „Aukštaitijos vandenys“ anksčiau būtų sumoję sunaikinti senąjį gandralizdį ir iškelti atramą naujam.
„Gandras – toks jau paukštis, grįžtantis tik į tą pačią vietą. Žinau pavyzdžių, kaip žmonės ir visai greta senojo gandralizdžio naują įrengia, o paukščiai vis tiek ratus apie senąjį suka“, – gamtos dėsniais rėmėsi bendrovės atstovas.
Pasak V.Baltramiejūno, „Aukštaitijos vandenys“ ketina kreiptis į aplinkosaugininkus prašydami padėti rasti kompromisą su naujamiestiečiais, norinčiais išsaugoti paukščius senajame gandralizdyje.
Bendrovė mokės baudą
Vis dėlto dėl per pavėluoto rūpinimosi gandrais „Aukštaitijos vandenys“ sulaukė gamtos sergėtojų nemalonės. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Valdemaro Jakšto teigimu, už gyvajai gamtai padarytą žalą „Aukštaitijos vandenims“ skirta 150 litų bauda.
„Bendrovės kaltė, kad senąjį gandralizdį uždengė, o atramos naujajam, kol nesugrįžo gandrai, nepastatė ir tuo įpykdė žmones. Visiškai suprantama, kad gyventojams gaila gandrų“, – aiškino V.Jakštas.
Jo teigimu, eksploatuoti vandentiekio bokštą, kai ant jo lizdą susukę paukščiai, draudžia higienistai, nes išmatų rūgštims pragriaužus skardą į geriamą vandenį patenka nešvarumai.
Anot V.Jakšto, Panevėžio apskrityje šiais metais tai pirmasis triukšmą sukėlęs su gandrais susijęs incidentas.
