Apytikriai 42 proc. šiukšlių sudaro palydovų dalys (pvz., baterijos, antenos ir pan.), 22 proc. – neveikiantys palydovai ir kiti kosminiai aparatai, 19 proc. – kosmonautų ir astronautų išmestos šiukšlės, 17 proc. – raketų nuolaužos.

Net ir mažytė, 0,1 cm skersmens nuolauža gali pakenkti kosminiam laivui. JAV kosmoso priežiūros tinklas (US Space Surveillance Network) stebi šiukšles, kurių skersmuo didesnis nei 10 cm (tokių objektų orbitoje yra apytikriai 11 tūkst.).

Pirmasis istorijoje šiukšlės ir kosminio aparato susidūrimas įvyko 1996 m.: nuo Prancūzijos palydovo nutrūkusi didelė detalė trenkėsi į kitą prancūzų palydovą.

Tačiau kosminių šiukšlių problema vis didesnį nerimą kelia ne tik kosminėms tarnyboms.

Kasdien į Žemę nukrenta vienas kosmoso šiukšlių objektas.

Tikimybė, kad jo auka taps žmogus, vertinama 1 iš 1 trilijono. Tačiau 1997 m. vieną amerikietę moterį kliudė JAV raketos, paleistos prieš metus, degalų bako nuolauža. Laimei, rimtų sužeidimų moteris išvengė.

Dėl nuolaužų ir degalų bakų „lietaus“ skundžiasi ir Kazachstano bei Sibiro gyventojai. Šiose teritorijose krenta kosminių aparatų, paleistų iš Baikonūro kosmodromo, detalės.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją