Vos atvežta į muziejų ruoniukė buvo labai silpna, bet pamaitinta žuvies tyre su vandeniu iš karto atkuto ir ėmė rodyti dantukus.

Pasak ruoniukų globėjo, muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, ši ruoniukė pati pasiučiausia. Marius, Moncė ir Girulė yra žymiai ramesni. Jie muziejuje jau priaugo po pusantro kilogramo ir pradedami maitinti žuvyte, o ne jos tyre.

Muziejus, neturėdamas sąlygų laukiniams gyvūnams laikyti karantine, apgyvendino juos administracijos pastate. Trys anksčiau rasti ruoniukai įkurdinti vienoje vonioje, o vakarykštė našlaitė- atskiroje.

Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, muziejus neturi reikiamų sąlygų laukiniams gyvūnams gydyti bei karantinuoti ir ruoniai priglaudžiami tik iš humaniškų paskatų.

"Ne kartą kreipėmės į Aplinkos apsaugos ministeriją, prašydami spręsti ruoniukų problemą - įrengti Jūrų muziejuje atskiras patalpas, skirtas jiems gydyti. Tačiau ruoniukų problema ir toliau ignoruojama, o mes juos priimdami rizikuojame ir savo gyvūnų, ir pagaliau darbuotojų sveikata", - sako O. Žalienė.

A. Grušas pasakojo, kad paeitą savaitę dar du ruoniukai buvo pastebėti Juodkrantėje, bet, pabaidyti žmonių, jie nubėgo į jūrą. "Jeigu jiems reikėtų pagalbos, mes jau negalėtumėme niekuo padėti, nebent apgyvendinti vonelėje savo kabinete", - sakė skyriaus vedėjas.

A. Grušui neduoda ramybės ir dar viena problema - kaip pavadinti šią rastinukę, nes viena Nemirseta jau buvo muziejuje prieš dvejus metus ir iškeliavo į Vokietiją.

Kadangi rastinukus jis pavadina pagal radimvietę, tai dabar Arūnas varto žemėlapius, ieškodamas, gal koks upelis yra netoli tos vietos, kurio vardą galima būtų dovanoti mažylei.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją