J.Rogers ir jos kolegos iš viso pasaulio "perskaitė" pelės genomą, kuris skelbiamas mokslo žurnale " Nature".
Pelės genomo išaiškinimas laikomas didžiausiu mokslo laimėjimu po žmogaus genomo išaiškinimo, taip pat itin svarbiu įrankiu žmogaus genams pažinti bei suprasti, kaip jie nulemia ligų, pavyzdžiui, vėžio, atsiradimą.
Lygindami pelės ir žmogaus genomus mokslininkai jau atrado 1,2 tūkst. žmonių genų, apie kurių egzistavimą iki šiol nebuvo žinoma. Beje, atrasta ir 9 tūkst. naujų pelės genų.
Tiek žmonės, tiek pelės turi vos po 300 unikalių genų. Tai įrodo, kad pelė yra idealus laboratorinis gyvūnas žmogaus ligoms tirti ir naujiems gydymo metodams kurti.
"Pelės genomas prilyginamas pasikalbėjimų knygelei, padedančiai suprasti žmogaus genomą", - per spaudos konferenciją sakė J.Rogers.
Pelės ląstelės ir organų sistemos panašios į žmogaus, be to, jos sparčiai dauginasi, todėl milijonai šių graužikų viso pasaulio laboratorijose naudojami genų veikimui tirti. Šie tyrimai gali pagrįsti naujus diagnostikos bei gydymo metodus.
Pelė ir žmogus yra kilę iš bendro protėvio - žiurkės dydžio žvėrelio, gyvenusio dinozaurų laikais - prieš 75-125 mln. metų.
Nors pelės genomas yra maždaug 14 proc. mažesnis už žmogaus genomą, maždaug 40 proc. pelės ir žmogaus genetinės medžiagos gali būti tiesiogiai siejama.
Dauguma pelės genų, kurių neturi žmogus, yra susiję su puikia graužiko uosle ir intensyviu dauginimusi.
Mokslininkai, tirdami Downo sindromą, diabetą bei schizofreniją ir anksčiau naudojosi informacija apie pelės genomą, kuri šiuo metu laisvai prieinama internete.
Mokslininkai nustatė, kad svarbios genetinės medžiagos, kuri nesudaro genų, genome yra ne mažiau negu tos, kuri yra genuose. Kadangi žmogaus genome tokios genų nesudarančios medžiagos yra maždaug tiek pat, kiek ir pelės genome, ji turėtų būti svarbi ir žmogui.
Terminas "genas" paprastai reiškia DNR atkarpą, kuri nurodo ląstelei, kaip pagaminti kurį nors baltymą. Baltymai yra organizmo funkcijų pagrindas.
Tačiau tiek žmogus, tiek pelė baltymų turi daugiau nei genų - baltymų yra maždaug 250 tūkst., o genų - 30 tūkstančių.
Tai reiškia, kad genai nulemia atskiras baltymų dalis, kurios gali būti įvairiai derinamos. Šį derinimą turėtų kontroliuoti ilgos tarp genų esančios DNR atkarpos. Didžiausias netikėtumas mokslininkams ir buvo tai, kad baltymų kodavimas - toli gražu dar ne viskas.
Pelės ir žmogaus skirtumus paprasčiausiai gali nulemti šios "reguliuojamosios sekos", kurios pelės atveju nurodo genams liautis gaminti blauzdikaulį, kai jis yra 6 mm ilgio, o žmogaus atveju - kai jis yra daugiau kaip 30 cm ilgio.
Unikalūs pelės genai tikriausiai nelemia kažkokių ypatingų savybių, kurios pelę padarytų pele.