Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, etnologas prof. Libertas Klimka aiškina, kad lygiadienis – astronominio pavasario pradžia.
Pasak L. Klimkos, lygiadienį saulė teka tiksliai Rytuose ir leidžiasi Vakaruose. Lygiadienis minimas, kada Žemė, skriedama apie Saulę, pasiekia tam tikrą orbitos tašką. Kiekvienais metais ši data truputį kinta – lygiadienis minimas kovo 20 arba 21 dieną.
Etnologas aiškina, kad anksčiau su lygiadieniu sutapdavo Velykos – jos nebuvo kilnojamos. Kilnojimo taisyklę, kad Velykos nesutaptų su žydų Velykomis, sugalvojo Bažnyčia. „Anksčiau Velykos būdavo tikroji lygiadienio šventė. Tai įrodo mūsų paprotys, kad Velykų rytą reikia maudytis iš Rytų atitekančiame upelyje“, - sakė L. Klimka.
Tik paskui Velykų datą imta kilnoti. Anot L. Klimkos, galima sakyti, kad šįmet Velykos sugrįžo į senąsias vėžes – beveik sutapo su lygiadieniu.
Dabar Velykų rytą paprastai einama į bažnyčią, tad laiko panirti į upelį nėra.
Šįmet lygiadienis sutampa su Didžiuoju ketvirtadieniu - anksčiau jis dar vadintas „žaliuoju“. Senoliai iš ryto atsinešdavo žalumynų – bruknienojų, pataisų ar dar ko nors – gyvybės simbolį. Jais puošdavo stalą. Etnologas pasakojo, kad Didysis ketvirtadienis, dar vadinamas „švariuoju“, skiriamas didžiajai ruošai – kas nešvaru, turi būti švarinama.
Pavasaris bus šaltas ir vėlyvas?
Šįmet lygiadienio dieną daug kur Lietuvoje boluoja sniegas. Pasak L. Klimkos, esant šiltai žiemai, sniegas prasidėjus astronominiam pavasariui – dažnas reiškinys. Paprastai tokiu atveju pavasaris esą laukia šaltas ir vėlyvas.
Etnologas aiškino, kad senoliai lygiadienio dieną aruoduose ranka pažarstydavę grūdus – tikėję, kad juos reikia pažadinti.
Lygiadienio datą supa dvi paukščių šventės: 19 diena – Pempės, 25–a – Gandro. Sakoma, kad šie paukščiai grįžta tomis dienomis. Pagal senolių tikėjimą, gandras ant nugaros ir kielę parneša. Tačiau prieš keletą dienų važiuodamas pro Žemaitiją L. Klimka nė vieno gandro neišvydęs. Tikėta, kad Gandro dieną pabunda ir meška.
Etnologas pastebėjo, kad šįmet, anksčiau nei pernai, pabudo varlės.
Gandrai ir pempės jau parlėkė
Ventės rago ornitologas Vytautas Jusys DELFI aiškino, kad pempės į Lietuvą grįžo dar vasarį, jau kurį laiką sukiojasi gandras. Jis, pasak ornitologo, pastebėtas ne tik pajūryje, bet ir kituose šalies regionuose.
V. Jusys aiškino, kad jau susiporavusios gervės, pargrįžusios žąsys, kielės ir daugybė kitų paukščių rūšių. Sparnuočių žinovas pastebi, kad paukščiai šįmet grįžo anksčiau nei pernai.
Vėliausiai Lietuvoje turėtų pasirodyti vabzdžialesiai – gegutės, lakštingalos, devynbalsės ir kiti sparnuočiai. Jų reikės laukti dar keletą savaičių. V. Jusys perspėja, kad, nepaisant ankstyvų paukščių sugrįžtuvių, sniego ir šalčių pasitaikyti dar gali. Tačiau paukščiai paprastai sugrįžusią žiemą ištveria.
Biurokratai Žemės dienos datos nekeičia
Kaip praneša Aplinkos ministerija, Lietuva Žemės dieną šįmet mini septynioliktąjį kartą. Jungtinės Tautos šią pasaulinę dieną oficialiai įteisino 1971 m.. Jai buvo pasirinktas pavasario lygiadienio laikas. Atsiliepdama į Žemės dienos iniciatoriaus Johno McConnello kreipimąsi, 1992 m. tuometė Lietuvos Aukščiausioji Taryba nutarė kovo 20-ąją paskelbti Žemės diena ir Lietuvoje.
2008-uosius Jungtinės Tautos yra paskelbusios Žemės planetos metais.
Tačiau L. Klimka pastebi, kad pirminė UNESCO nuostata buvo Žemės dieną švęsti ir vėliavą kelti lygiadienį – 20 arba 21 d. „Bet biurokratai nesugeba šito suvokti ir jiems vis tiek būtinai reikia Žemės dieną minėti 20 d. Jiems per daug sudėtinga suvokti, kad ši data keičiasi“, - stebėjosi L. Klimka.
Be to, kartais lygiadienis būna ir naktį, tad vėliavą iškelti ne darbo metu sudėtinga. „Todėl daugelis nuėjo paprasčiausiu keliu – renginius pradeda kovo 20 d., jie tęsiasi keletą dienų. Tas, aišku, nėra blogai“, - kalbėjo etnologas.
