Iš viso planuojama iš naujo apželdinti apie 50 hektarų buvusios gaisravietės.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kolokšanskis mano, kad apželdinimas gali trukti dvejus trejus metus.
Kitąmet numatyta pasodinti tuos medelius, kurių nespės šiemet. Taip pat žadama pasodinti naujus sodinukus vietoje tų, kurie neprigytų.
Kuršių nerijos nacionalinio parko Smiltynės girininkijos girininkas Kęstutis Dikšas teigė, kad vietoje sudegusių medžių bus sodinamos pušelės ir berželiai.
Pušelių sodinukai bus atsivežti iš Kretingos ir Šilutės miškų urėdijų. Dalis jų sudaiginti iš Kuršių nerijos nacionaliniame parke surinktų pušų sėklų.
Berželiai, sudarysiantys apie 10 proc. naujų medžių, bus paimti iš Kuršių nerijos teritorijos.
V.Kolokšanskis pasakojo, kad žadama apželdinti ne visą gaisravietės plotą. Nemaža jo dalis bus palikta savaiminiam atžėlimui. Mokslininkai stebės, kaip po gaisro miškas atsistato pats.
Medeliais žadama neužsodinti teritorijos, nuo kurios atsivers panorama į Klaipėdos ir į jūros puses.
Iš viso šimtmečio gaisro metu ugnis nusiaubė 230 hektarų plotą. Po gaisro 183 hektaruose teko nuodėguliais virtusius medžius iškirsti plynai. Nukirsti apanglėję medžiai buvo panaudoti biokuro, kuriuo šildomi neringiškių būstai, gamybai.
Kol kas neapskaičiuota, kiek kainuos miško atsodinimas. Žinoma tik, kad didžioji darbų suma bus finansuojama iš valstybės biudžeto. Dalis litų bus skirta iš Kuršių nerijos nacionalinio parko biudžeto ir rėmėjų surinktų lėšų.
