Mokslininkai jau nustatė, kad aminorūgštys tam tikromis sąlygomis galėjo atsirasti ir ankstyvojoje Žemėje, tačiau jų taip pat randama meteorituose, todėl daugelis tyrėjų šių organinių junginių šaltinio ieško būtent kosmose.
Minėtoje Karnegio instituto studijoje buvo tiriami retos rūšies meteoritai, CR tipo chondritai, rasti 1992 ir 1995 metais Antarktidoje.
Šie meteoritai yra vieni seniausių akmeninių dangaus kūnų, išlikusių nuo Saulės sistemos formavimosi laikų. Kadaise šie meteoritai buvo didesnio kūno, pavyzdžiui, asteroido, dalis.
Kruopšti pavyzdžių analizė nustebino mokslininkus – meteorituose buvo rasta kelis šimtus kartų didesnė aminorūgščių koncentracija, nei anksčiau tirtuose dangaus kūnuose.
„Mes žinome, kad prieš 3,8–4,5 mlrd. metų, prieš atsirandant pirmosioms gyvybės formoms, Žemė buvo stipriai bombarduojama nuolatinio meteoritų lietaus. Tačiau tikslus gyvybės atsiradimo mechanizmas išlieka nežinomas.
Mūsų tyrimas parodė, kad meteoritų atneštos aminorūgštys galėjo pradėti ir paskatinti gyvybės formavimosi procesą“, – sakė viena tyrimo autorių Zita Martins.
„Augantis žinių kiekis apie ankstyvuosius organinius junginius besiformuojančioje Saulės sistemoje, leidžia daryti prielaidą, kad esame kosminės, o ne vietinės, kilmės cheminių reakcijų padarinys“, – kalbėjo ji.
