Pirmą kartą jas, išskalautas jūros, klaipėdiečiai galėjo išvysti praėjusį pavasarį. Vėliau laivo liekanas vėl užnešė smėlis.
Jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius spėjo, kad tai XIX a. pabaigos – XX a. pradžios prekybinio vokiečių garlaivio dalys. Manoma, kad jis nuskendo farvateryje XX a. trečiąjį dešimtmetį, o po to bangos atnešė iki Melnragės paplūdimio. Medinės laivo liekanos po truputį yra, kadangi niekas neskiria pinigų joms išsaugoti.
Kopos liko sveikos
Šiais metais paplūdimio ruože ties Pajūrio regioniniu parku itin stiprių paplūdimio išplovų nėra. Parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis teigė, kad išplaunamas paplūdimys – įprastas kasmetis reiškinys, o šiemet jis nėra ypač ryškus.
Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento Palangos aplinkos apsaugos agentūros inspektorius Vaclovas Kazragys sakė nepastebėjęs, kad paplūdimys būtų sumažėjęs. Smėlis išplautas tik vietomis. Kopų vėjas taip pat nepalietė.
Labiausiai Palangos paplūdimys nukentėjo pernai. Tada čia buvo išplauta apie 750 metrų ilgio pajūrio dalis. Kai kur paplūdimio visiškai nebeliko.
Kad būtų išplautas Smiltynės paplūdimys, Kuršių nerijos nacionalinio parko Smiltynės girininkas Kęstutis Dikšas taip pat tikino nepastebėjęs.
Krantą maitins smėliu
Per šimtą metų jūros lygis pakilo 20 centimetrų. Kiekvienas centimetras atima dalį kranto ir išplauna smėlį. Lietuvos pajūris kenčia ir nuo didelio poilsiautojų srauto, aktyvios laivybos, uosto gilinimo bei molų ilginimo darbų.
Šiais metais iš valstybės biudžeto krantams tvarkyti numatyta 500 tūkst. litų. Iš ES fondų, per įvairius projektus numatyta skirti dar 6,7 mln. litų. Paplūdimiai bus maitinami jūros smėliu. Ties Palanga iki vasaros pradžios ketinama jo išpilti apie 100 kubinių metrų. Iki 2013 metų čia bus atgabenta daugiau kaip 0,5 mln. kubinių metrų smėlio. Dar 72 tūkst. kubinių metrų smėlio planuojama supilti maždaug už 350 metrų nuo pietinio molo. Smėlis būtų kasamas iš jūros už 7-9 kilometrų nuo Kuršių nerijos ties Juodkrante ir Preila.
