Agavos pražysta tik kartą gyvenime ir nunyksta. "Jos dažniausiai žydi po 20 ar 30 augimo metų, tačiau neretai perkopia ir 50-metį", - pabrėžė K.Balnytė.

Ne mažiau ypatinga ir agavos atsiradimo botanikos sode istorija. Septintą dešimtmetį skaičiuojantis augalas atkeliavo iš vieno Vilniaus buto. Jo šeimininkė Laimutė labai norėjo paglostyti širdį Molėtuose gyvenančiai savo 74-erių motinai Bronei, kuri nuo pat vaikystės puoselėjo šią agavą. "Agavos išleidžia didžiulį žiedkotį, kurio viršuje sukrauna žiedą. Mūsų agavos žiedkotis jau rėmėsi į buto lubas, tad teko augalą gelbėti - iškraustyti iš buto", - pasakojo vilnietė apie agavą, kurios aukštis viršija 2 metrus. Pastarosiomis savaitėmis augalas buvo laikomas laiptinėje.

Agava beveik dešimtmetį buvo laikoma uždaroje patalpoje - vienoje iš sostinės įstaigų. Augalas gerokai sunyko, mat agavai labai reikia gryno oro. Dėl įspūdingų matmenų ir svorio tik praėjusią vasarą agava buvo išvežta į Laimutės sodą – vazoną tempė keturi vyrai. Po vasaros augalas pradėjo brandinti žiedą, laukdamas “mirties”.

Ilgametės agavos šeimininkė Bronė Sinicienė “15min” pasakojo labai nuliūdusi dėl mirti pasirengusio augalo. “Ir rankos, ir kojos nusviro prieš keletą savaičių pamačius agavą, vos neapsiverkiau”, - pasakojo Molėtuose gyvenanti moteris. Ji dukrai augalą atidavė dėl daug sveikatos reikalaujančios priežiūros – kiekvieną vasarą jį būtina išnešti į lauką.

Bronė prisiminė, kad agava jos tėvų namuose atsirado apie 1943–1946 metus, o kasmetiniai jos išgabenimai į lauką priminė komedijas. Namo viduje buvo dedami rąstai ir jais keturi ar net šeši vyrai stumdavo vazoną į lauką. Persodinimui prireikdavo automobilio. Augalas buvo apjuosiamas virvėmis, padaroma kilpa, kuri permetama per klevo šaką. Vėliau kilpa būdavo užkabinama už automobilio, kuris ištraukdavo agavą iš vazono. Kol augalas kabėdavo ore, buvo keičiamos žemės arba vazonas. Persodinant kai kurie lapai buvo apkapojami kirviu. “Pastaraisiais metais prieš kelionę į Vilnių agavos persodinimui prireikdavo net traktoriaus”, - prisiminimais dalijosi Bronė. Ji tikino, būtinai nuvažiuosianti į Kairėnuose esantį Vilniaus universiteto (VU) botanikos sodą aplankyti savo gyvenimo agavos.

Botanikos sodo vyr. specialistės K.Balnytės teigimu, žydinčios agavos – labai retas reiškinys. Kauno botanikos sode per trisdešimtmetį žydėjo vos dvi agavos, o sostinės botanikos sodo ji prasiskleidusiais žiedais dar nenudžiugino. VU Botanikos sode auginamos šešios agavų rūšys.

K.Balnytė taip pat pažymėjo, kad iš butų augalus botanikos sodas paima retai, nes sode ne daug vietos. “Tačiau šį kartą nusprendėme pradžiuginti moterį. Tikimės, kad ji išvys pražydusią agavą”, - teigė augalų specialistė.