Pigios ežerų nuomos pavyzdžių yra Aukštaitijos nacionaliniame parke. Čia, pavyzdžiui, nedidelį, hektaro nesiekiantį ežeriuką už 20 Lt metams yra išsinuomojęs buvęs premjeras Adolfas Šleževičius, tris ežerus parke nuomojasi ir žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės sūnus Vaidotas, vieną, su sodyba besiribojantį ežeriuką, dešimčiai metų yra išsinuomojęs ir Švenčionių rajono meras Vytautas Vigelis.
Mažiausias išnuomotas ežeriukas A. Šleževičiui, o didžiausio išnuomoto ežero, kurio plotas viršija 7 ha, kaina metams – apie 200 Lt. Kitų ežerų nuomininkai moka apie 100 Lt per metus. Per metus parko direkcija už šešis nuomojamus ežerus gauna 886 Lt.
Parko direktoriaus pavaduotoja Irena Čeponienė DELFI sakė, kad tokios menkos nuomos kainos yra todėl, kad neatsirado daugiau norinčiųjų išsinuomoti nedidelį ežerą nacionaliniame parke ir surengtą aukcioną laimėjo vieninteliai jo dalyviai.
Iš viso 2002 metais, kai buvo skelbtas konkursas, parke siūlyta nuomotis 12 ežerų. Tačiau norinčių neatsirado. Jos teigimu, problemų su ežerų nuomininkais nekyla ir žmonės dėl jų veiklos nesiskundžia.
Ežerai – tik žvejų draugijoms
„Žmonės tokiu būdu tuos ežerus labai gražiai nusisavina. Aišku, įstatymiškai jie privalo parduoti leidimus, norintiems ten žvejoti, privalo įrengti stendus, bet tai nereiškia, kad jie taip ir darys (...). Jie tada turi savo ramų ežeriuką, kur, tarkim, neleidžia kitiems žvejoti“, – DELFI savo nuomonę apie ežerų nuomą sakė Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vedėjas Tomas Virbickas.
Jo teigimu, ežerus reikėtų leisti nuomoti tik žvejų draugijoms, o licencinei verslinei žūklei privatiems asmenis būtų pakankama išsinuomoti tik tvenkinius.
„Kaip anksčiau būdavo ir kaip kitose pasaulio šalyse yra: ežerus nuomoja žvejų draugijos, būreliai, klubai. Jie rūpinasi šiais ežerais, į juos leidžia žuvis, pardavinėja leidimus. Jie propaguoja mėgėjišką žvejybą“, – aiškino pašnekovas.
K. Virbicko teigimu, šiuo metu siekiama, kad licencinei žūklei nebūtų numatyta imamo mokesčio ribojimo, taip ežerų nuomininkai galėtų atsikratyti nepageidaujamų lankytojų.
„Jei licencinės žūklės kaina nebus ribojama, tai vėlgi toks nuomininkas gali uždėti tokią kainą, kad niekas licencijų nepirks“, – galimą schemą aiškino pašnekovas.
Nuomininkas negali nieko drausti
„Nuomininkas praktiškai jokių išskirtinių teisių į ežerą neturi. Jis išsinuomoja tik gamtos išteklius jame, todėl negali būti nė kalbos apie draudimus poilsiauti, maudytis ar plaukioti ežere, juo labiau imti kažkokį papildomą mokestį“, – DELFI aiškino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimutis Budrys. Jo teigimu, nors Vyriausybės nutarime paliktas mažas tarifas už nuomojamo vandens telkinio hektarą, tačiau nuoma nėra pagrindinės vandens telkinį išsinuomojusio žmogaus išlaidos – didelę dalį išlaidų sudaro tvenkinio ar ežero priežiūra, įžuvinimas.
Ežero nuomininkas privalo įrengti poilsiavietes, pardavinėti mėgėjiškos žūklės korteles, saugoti vandens telkinį nuo brakonierių. Taip pat kas kelerius metus ekspertai turi atlikti tyrimus, kiek išnuomotame ežere yra žuvų ir ar jis pakankamai įžuvintas.
Mėgėjiškos žūklės leidimas, norintiems pažvejoti nuomojamame ar valstybei priklausančiame ežeriuke, dabar kainuoja 2 Lt dienai ir iki 20 Lt metams.
L. Budrio teigimu, valstybei nusprendus išnuomoti ežerą ar dirbtinį vandens telkinį skelbiamas aukcionas, laimi tas, kuris pasiūlo geriausią kainą. Tačiau yra ir išimčių, pavyzdžiui, pirmenybė išsinuomoti ežerą priklauso tam, kurio žemės sklypas ribojasi su jo krantu. Ežeras ar tvenkinys gali būti išnuomojamas iki 10 metų.
