„Paaukočiau ir paskutines santaupas, kad tik pakilčiau į kosmosą, tačiau tokiai ekskursijai neužtektų ir jų“, – pripažino astronomas mėgėjas Martynas Laužikas.
Jis, kaip ir kiti mėgėjai, rado kitą būdą priartėti prie žvaigždžių. Vyrai kasdien stebi dangaus kūnus. „Bent taip numalšiname pažinimo alkį“, – šypsojosi jie.
Vilioja visatos paslaptys
„Tai gražiausias vaizdas, kokį esu regėjęs“, – astronomai mėgėjai šią frazę ištaria kaskart pažvelgę pro teleskopą – dažniausiai jau keliolika ar keliasdešimt metų. Domėtis žvaigždėmis jie visi pradėjo vaikystėje, kai naktimis žiūrėdavo į krentančias žvaigždes ir sugalvodavo norą. Tos svajonės nepasikeitė. Didžiausias šių vyrų troškimas – pakilti į kosmosą.
„Mane įkvėpė Zinos Sviderskienės knyga „Žvaigždynai“. Taip „užkabino“, kad nepaleidžia iki šiol“, – prisipažino astrofotografas mėgėjas Julius Tilvikas. Kodėl suviliojo būtent žvaigždės, Julius nesupranta iki šiol. „Pažiūrėkite į mano darytas fotografijas. Galbūt paaiškės, – jis ne tik stebi, bet ir fotografuoja dangaus kūnus. – Astronomija – ir mokslas, ir technologijos, ir laisvalaikis gamtoje. Įspūdinga ir įranga, teleskopai geriausiai atspindi mokslo raidą.“
IDD produktų vadovas, astronomas mėgėjas M.Laužikas dėsto tuos pačius argumentus, tarsi vyrai būtų susitarę. „Nieko keisto. Visi esame panašūs, – siūlo nesistebėti. – Mes matome tokius dalykus, kurių negalime suvokti. Mikroskopu tyrinėjami pažįstami kūnai, o teleskopu – ne. Nuolat atrandi ką nors naujo.“
50 naktų per metus
Žiemą palankiausias metas tyrinėti dangų – anksti sutemsta ir rytas vėlai brėkšta. Kada geriausia stebėti dangų? Daugelis keliasi anksti rytą ir priglunda prie teleskopų. Bando išvysti dangaus objektus, kurių nėra matę iki šiol, tačiau ir Julius, ir Martynas mėgsta pamiegoti. „Tingiu keltis. Be to, vakarai palankesni astrofotografijai – patogiau sumontuoti teleskopus, prijungti prie kompiuterio“, – apie pasirengimą stebėti pasakojo J.Tilvikas. Jis žino, kad per metus turi 50 dienų. Kitu metu galaktika nebūna tokia ryški.
Vilnietis sostinėje labai retai stebi dangų, nes miestas apšviestas, ir tai trukdo. Dažnai į automobilio bagažinę įsimetęs plastikinę sodo kėdę, žvaigždėlapį ir teleskopą, pasiėmęs reikiamą įrangą važiuoja keliasdešimt kilometrų į sodą ar Labanoro miškuose stovinčią draugų vilą.
M.Laužikas irgi renkasi nuošalesnes vietas – sodą ar vienkiemį. „Pro buto langą dangus nebus toks ryškus“, – M.Laužikas aiškino, kodėl kasdien sukaria dešimtis kilometrų.
Sunku rasti žvaigždynus
Vis daugiau lietuvių praneša atradę dangaus kūnų, tačiau pašnekovai nebando aptikti naujų kometų ar asteroidų. Danguje jie ieško pažįstamų žvaigždynų, kometų, kitų dangaus šviesulių. „Nėra paprasta pamatyti visus žvaigždynus. Būtina gerai orientuotis“, – M.Laužikas prie teleskopo sėda tvirtai žinodamas, kurioje vietoje ieškoti vieno ar kito objekto.
„Kiekvienas žiūrėjimas į dangų – tarsi mažas atradimas, – kolegai prieštaravo J.Tilvikas. – Neseniai teko pro didelį teleskopą žiūrėti į Oriono ūką, ir pamačiau jo vos žalsvą atspalvį. Neįtikima.“
Abu astronomus mėgėjus traukia šviesiausi ir ryškiausi objektai: Andromedos galaktika, artimosios planetos, sietynas, Dvigubas spiečius, Žiedo ūkas.
Teleskopai – už 600 litų
Šie vyrai serga priklausomybės liga, nuo kurios nėra vaistų. „Ir tai brangiai kainuoja“, – pridūrė J.Tilvikas. Tačiau ne tiek daug, kaip galvoja su astronomija nieko bendra neturintys žmonės. „Geros meškerės atsieina daugiau nei teleskopas. Ir žvejui, ir astronomui svarbus ne rezultatas, o procesas“, – kalbėjo astronomai mėgėjai.
Pigiausi teleskopai kainuoja apie 500–600 litų. Tačiau astronomai pataria negailėti pinigų – tada ir malonumas didesnis, ir prietaisas ilgiau laiko. „Išleidę penkis tūkstančius litų kokybiškam teleskopui, daugiau jokių išlaidų neturėsite kelis dešimtmečius“, – sako dangaus tyrinėtojai.
Astrofotografija – daug brangesnis malonumas. „Astrofotografijai reikalinga įranga kainuoja dešimtkart brangiau“, – J.Tilvikas sako, kad jo įranga atsiėjo daugiau nei 25 tūkst. litų.
Tačiau yra dalykų, kurių neįperka ir jis– skrydžio į kosmosą. Už kelias nesvarumo būsenos minutes astronomai mėgėjai nepagailėtų kelių dešimčių tūkstančių litų. „Bet reikia šimtų. Daugeliui mėgėjų tokia suma neįkandama“, – apgailestavo jie. Tačiau nė vienas neatsisako ketinimų pakilti arčiau žvaigždžių. „Matyt, tokios kelionės gerokai pigs“, – prognozavo.
