Niekas nedrįsta prognozuoti, ar galėsime šiais metais dar bent trumpai pasidžiaugti po kojomis girgždančiu, mėtytis gniūžtėmis ir statyti sniego senius. Bejėgė ne tik gamtos stebėjimu paremta senolių išmintis. Modernia technika apsiginklavę sinoptikai gali pasakyti, kokie orai bus šiandien, rytoj, o kas bus toliau – vienas Dievas žino.
„Mes vis sakome, kad bus žiema, bet jau tiek laiko praėjo, o jos vis nematyti“, – pripažino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja daktarė Audronė Galvonaitė. Meteorologai prognozuoja, kad vasaris bus gana šiltas, iškris daug kritulių, tačiau kaip bus toliau – neaišku.
Kailiniai saugos nuo vėjų
Nors liaudies išmintis byloja, esą jei Kalėdos juodos, tai Velykos – baltos, didelių šalčių sulaukti maža vilties. „Vasaris bus gana šiltas, todėl sunku patikėti, kad kovą užkluptų labai stiprus atšalimas. Tad kailinių reikės tik tam, kad apsisaugotum nuo žvarbos. Kai pučia stiprūs vėjai, jie labai praverčia“, – tikino A.Galvonaitė.
Pranašauti artėjančio pavasario šiemet neišdrįso ir viduržiemį iš urvo išlendantis barsukas. Anot etnologės Gražinos Kadžytės, jei sausio 25-ąją iš guolio išsiropštęs barsukas pamato saulėtą dieną, jis išsigąsta savo šešėlio ir grįžta saugoti namų. Tai reiškia, kad pavasaris jau ne už kalnų. Jei orai darganoti, barsukas eina pasivaikščioti, tad ir šiltų orų teks palaukti. Deja, šiais metais ir vargšas barsukas nebežinojo, ką daryti – oras per dieną keitėsi kelis kartus, saulę vis užstodavo debesys, todėl nosį laukan iškišęs barsukas taip ir liko sutrikęs.
„Spėjimų yra labai daug ir įvairių. Jei per Užgavėnes vėjuota, tokie orai bus visus metus. Jei kovo 10-oji, keturiasdešimties paukščių dienų, šilta ir graži – pavasaris čia pat, jei pašalo, dar keturiasdešimt dienų reikės palaukti. Visais laikais būdavo neprognozuotų dalykų. Gali atsitikti ir taip, kad gegužės mėnesį turėsime sniego“, – perspėjo G.Kadžytė.
Etnologė apgailestavo, kad pasikeitus ekologinei situacijai, niekas iš senų žmonių nebedrįsta spėti, kokie bus orai. Be to, dabar ir natūralios aplinkos, pagal kurią buvo galima geriausiai numatyti orus, likę nedaug.
„Sakydavo, jei katinas neina peliauti, o šildosi prie pečiaus, artėja dideli šalčiai. Jei šuo žolę ėda – bus lietaus. Tačiau kas dabar laiko šunis ar kates lauke? Kad bus šalta žiema, spėdavo ir pagal tai, jog ąžuolai numeta daug gilių ir apsikloja šaknis lapais. Tačiau dabar žmogus visus lapus nugrėbia, todėl atspėti ir vėl nebeįmanoma“, – aiškino G.Kadžytė.
Pavasaris ateina anksčiau
Nors kelerius pastaruosius metus atrodė, kad pavasaris ateina vis vėliau, klimatologai teigia, jog tai – tik klaidingas per porą metų susidaręs įspūdis. „Užpernai pavasaris buvo vėlyvas, pernai – nelabai. Realiai Lietuvoje pavasaris ateina anksčiau. Kovo mėnuo tampa vis šiltesnis“, – kalbėjo gamtos mokslų daktaras Egidijus Rimkus.
Kad klimatas keičiasi, niekas nesiginčija, tačiau vis dar neaišku, kas sukelia šį reiškinį ir kuo viskas baigsis. „Dauguma teigia, kad klimatas kinta dėl žmogaus veiklos, kai kurie mano, kad tai gamtos ciklas. Jei jis keičiasi dėl žmogaus veiksmų, tikėtina, kad ši tendencija išliks ir klimatas dar labiau šiltės. Antra vertus, gerai nežinome, kaip mus supanti gamta reaguos į temperatūros didėjimą. Įsijungus grįžtamiesiems mechanizmams, poveikis gali būti nenuspėjamas. Tačiau tai nereiškia, kad neturime imtis priemonių, kad išvengtume pavojaus“, – perspėjo E.Rimkus.
Atšilimą reikia išnaudoti
„Turime suvokti, kad grėsmė yra reali: kam nors pasikeitus reikės išmokti prisitaikyti. Todėl reikia ne tik stengtis mažinti kylančią grėsmę, kad besikeičiantis klimatas padarytų kuo mažiau nuostolių, bet ir atrasti, kokių galimybių teikia šiltesni orai“, – patarė E.Rimkus, neseniai dalyvavęs organizacijos „Astra“ konferencijoje Helsinkyje, per kurią buvo aptariama, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos Baltijos regiono šalims.
„Net jei mes įdiegsime visas ekologines priemones ir pasaulis, susikibęs už rankų, saugos gamtą, gal ir pavyks išlaikyti dabartinę situaciją, tačiau realus mūsų tikslas yra, kad globali oro temperatūra nepadidėtų daugiau nei dviem laipsniais per šimtą metų. Tokiu atveju gamtos sistema spėtų prisitaikyti. Jei pokyčiai bus spartesni, prasidės ekosistemų degradacija. Vienos rūšys atsiras, kitos ims nykti, tad suprantama, kad iš grandinės išėmus bent vieną grandį, nukentės ji visa“, – pesimistiškai kalbėjo pašnekovas.
Kad neigiamas poveikis būtų mažesnis, būtina pagalvoti, kokioje srityje ką galima pakeisti. „Jautriausia šaka Lietuvoje – žemės ūkis. Pavyzdžiui, grūdinėms kultūroms tokios šiltos žiemos tikrai nėra geros. Todėl galbūt reikėtų keisti sodinimo gylį, naudoti kitokias sėklas ar apskritai sodinti naujas veisles, kurios iki šiol nebuvo auginamos, nes trūkdavo šilumos. Kiekvienoje srityje galima prisitaikyti“, – nebijoti permainų skatino E.Rimkus.
Šiluma pinigų nesutaupys
Kai kurie žmonių įsivaizduojami šiltesnio klimato pranašumai yra tik plačiai paplitę mitai. „Žmonės sako, kad reikės mažiau mokėti už šildymą. Galime pažiūrėti į savo sąskaitas ir suprasime, kad tai tikrai netiesa, – juokėsi E.Rimkus. – Net jei sumažėtų šildymo išlaidos, šalių, kurių klimatas šiltesnis, patirtis rodo, kad ten kur kas daugiau išleidžiama kondicionavimui, nei šildymui. Kitas minimas dalykas – esą turėsime ilgesnį vasaros sezoną. Vadinasi, galėsime dar ilgiau niokoti mūsų pajūrio juostą, kur ir dabar yra didžiulė žmonių apkrova. Juk turime vos 90 km pajūrio ir daugybę jame ilsėtis norinčių žmonių. Be to, jei pas mus tikrai bus šilčiau, pakils jūros lygis ir paplūdimio beveik nebeturėsime. Vandens kokybė taip pat nuo šilumos tik blogėja.”
Dar vena atšilimo keliama grėsmė – ekstremalūs įvykiai. Seniau jūrininkai į stipresnes audras patekdavo kas dvylika metų, dabar – maždaug kas šešerius. Pusę vasaros būna sausra, paskui porą dienų lyja taip, kad patvinsta upės ir užlieja didžiulius plotus. Poveikis gamtai darosi vis didesnis.“
Nuo pasaulio neatsiribosime
„Galime sakyti, kad išgyvensime ir be paplūdimio, tačiau viskas ne taip paprasta. Dažnai atrodo, kad tas, kas vyksta kažkur toli, mūsų neliečia, bet tai labai klaidinga nuomonė, – aiškino E.Rimkus. – Pavyzdžiui, jei koks nors uraganas nusiaubtų Meksikos įlanką, mes po kelių dienų brangiau mokėtumėme už benziną.
Kitas dažnas pavyzdys – Bangladešas. Tai valstybė, kuri vos dukart didesnė nei Lietuva, tačiau gyventojų joje daugiau nei visoje Rusijoje – 147 mln. Jei ties Bangladešu jūros lygis pakiltų puse metro, milijonams jo gyventojų tektų krautis lagaminus ir emigruoti į kitus pasaulio regionus. Europa būtų tikrai geistinas kelionės tikslas. Nesunku atspėti, kam tektų mokėti už tai, kad jiems užtikrintume bent minimalų gyvenimo lygį.“
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
J.Milius: patys kalti, kad išsirinkote
Šviesa miestui – per brangi
Persirengėliai išvarė žiemą
