Kvepia dideliais pinigais

Darbo grupė turi išsiaiškinti suinteresuotas šia veikla įmones ir mokslininkų grupes, parengti Lietuvos kosmoso politikos interesų projektą ir pateikti pasiūlymą dėl dalyvavimo Europos kosmoso programoje.

Manoma, kad naudos iš ESA projektų turėtų transportininkai, navigacinių sistemų kūrėjai bei taikytojai, žemės ūkio, statybų srities atstovai, kuriems reikalingi tikslūs geodeziniai matavimai, informacinių technologijų bendrovės, kurios galėtų užsiimti informacinių srautų iš palydovų apdorojimu.

1 mln. eurų metinis narystės mokestis suteiktų šansą Lietuvos verslui gauti užsakymų iš kosmoso technologijų srities. Valstybėms ne ESA narėms nebus lygiateisių galimybių dalyvauti europiniuose kosminių technologijų projektuose.

ES kosmoso tyrinėjimams ir naudojimui skiria milžiniškas lėšas. Tarp jų – ir 3,4 mlrd. erų, kuriuos lapkritį apsispręsta skirti nepriklausomai palydovinio ryšio sistemai „Galileo“ sukurti.

Veržiasi žemėlapių kūrėjai

Lietuvoje yra įmonių, jau dabar sėkmingai išnaudojančių kosminių technologijų teikiamus pranašumus ir galinčių dalyvauti pritaikant kosmines technologijas.

Už Lietuvos stojimą į ESA aktyviai agituoja Kaune veikianti aukštųjų technologijų verslo bendrovė „Aerogeodezijos institutas“, kurianti žemėlapius. Jame pernai įkurtas Taikomųjų tyrimų centras. Jo direktorius Gediminas Vaitkus pažymėjo, kad per pirmąjį šio centro veiklos pusmetį parengtos kelios tarptautinių projektų paraiškos, kurių viena – Europos Sąjungos projektas „Geoland2“ jau laimėjo finansavimą ir netrukus bus pradėtas įgyvendinti.

„Šiame projekte bus kuriamos, testuojamos ir diegiamos į gamybą įvairios kosminės informacijos panaudojimo technologijos. Jos skirtos įvairiems teminiams žemėlapiams gaminti“, – aiškino G.Vaitkus.

Tam, kad būtų aiškiau, apie ką kalbama, jis čia pat pasiūlė žvilgtelti į centro darbuotojos Evgenijos Gurovos parengtus žemėlapius. „E.Gurovą atsiviliojome iš Kaliningrado, nes Lietuvoje beveik nėra specialistų, galinčių apdoroti iš kosmoso darytas nuotraukas“, - šyptelėjo G.Vaitkus.

E.Gurovos kompiuterio ekrane atsivėrė spalvotos nuotraukos, o paspaudus kelis kompiuterio klaviatūros mygtukus galima pamatyti, pavyzdžiui, Baltijos jūros vandens temperatūrą atskirose zonose, dirvožemio naudojimo būdą (iš karto matyti, kad Lietuvoje ir Lenkijoje žemė kultivuojama, o tarp jų esanti Kaliningrado sritis atrodo lyg dykuma).

Didžiuma pinigų grįžtų

Anot G.Vaitkaus, Vakarų Europos valstybės įkūrė agentūrą, kuri galėtų iš kosmoso daryti verslą. „Tai nebuvo bandymas užkariauti kosmosą, bet gauti iš jo informacijos. Verslo esmė – paleidi palydovą, fotografuoji Žemę ir parduoti nuotraukas“, - vieną galimybių apibūdino Taikomųjų tyrimų centro direktorius.

Anot jo, kuriamas palydovo „Galileo“ tinklas – tai bandymas konkuruoti su amerikiečių GPS sistema, ją pakeisti. „Europa pasaulinėje kosmoso informacijos rinkoje siekia būti lygiaverčiu žaidėju, kaip JAV, Kinija, Indija“, – teigė G.Vaitkus.

Pasak pašnekovo, tai slaptas verslas, kuriame naudojamos naujausios technologijos. „Jei ne politinė Europos parlamento valia, naujos ES valstybės neturėtų jokių galimybių prie jų prieiti. Asmeniškai iš vieno ESA vadovų teko girdėti, kad jiems nereikia naujų narių. Tačiau patenkinus griežtas sąlygas, jie sutinka įsileisti naujus žaidėjus. ESA su kandidate derasi 5-7 metus, paskui paleidžia bandomąją programą. Lietuva mokėtų apie 5 mln. litų metinį mokestį, tačiau 90 proc. pinigų grįžtų atgal į šalį užsakymų pavidalu“, – pabrėžė specialistas.

Anot jo, iš naujųjų ES narių kol kas tik Lenkija derasi dėl narystės ESA. Tačiau narystė gali ir neduoti lauktos naudos. „Pavyzdžiui, Portugalija moka milijono eurų mokestį, tačiau neturi nė vienos kompanijos, kuri galėtų pasiūlyti savo paslaugas“, – pastebėjo G.Vaitkus.

Svajonė - lietuviškas palydovas

Pirmą kartą kvietimas dalyvauti europinėse kosminės programose nuskambėjo 2006 metais. Lietuvoje yra dvi bendrovės, kurios jose jau dalyvauja. Be Aerogeodezijos instituto tyrimų programose dalyvauja Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas.

Lietuvos nacionalinės kosmoso technologijų platformos, vienijančios verslo ir mokslo atstovus, tarybos pirmininkas Vidmantas Tomkus, taip pat įsitikinęs, kad Lietuvai verta dalyvauti ESA veikloje.

„Kosmosas – tai ne tik raketos nešėjos, palydovai ir kosmonautai“, – pastebėjo jis. Jo vadovaujama bendrovė „Arcus Novus“, teikianti balso ir duomenų ryšio paslaugas per palydovą, ėmėsi privačios iniciatyvos kosminės pramonės technologijų parkui sukurti.

V.Tomkus netoli Vilniaus įsigijo 10 ha sklypą, kuriame siūlo įsikurti įmonėms, turinčioms pretenzijų dirbti su kosminėmis ir palydovinėmis technologijomis. Ten statomas ryšių mazgas, palydovinės antenos.

Tarybos pirmininkas užsiminė apie idėją, kurią Lietuva galėtų įgyvendinti. „Mūsų šalis, kaip ir kitos, turi teisę paleisti savo palydovą, tam skirtas tam tikras dažnis. Žinoma, reikia vertinti realiai, vieni patys to neįstengtumėme, reikėtų kooperuotis su Rytų Europos ar Užkaukazės šalimis“, – svarstė G.Vaitkus.

V.Tomkaus nuomone, perspektyvi „kosminė“ kryptis verslui plėtoti – telekomunikacijos per palydovą. Palydovinis ryšys naudojamas teritorijose, kur nėra jokio ryšio. Taip pat, jo nuomone, lietuviai galėtų prisidėti ir prie nepriklausomos sistemos „Galileo“, prie globalios aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos kūrimo.

Sukūrė daugiapakopę raketą

Lietuvis karininkas Kazimieras Simonavičius 1650 metais išleido savo garsųjį veikalą „Didysis artilerijos menas“. Mokslininkas knygoje išsamiai su brėžiniais ir paaiškinimais aprašė svarbiausius savo atradimus - daugiapakopę raketą, raketų stabilizavimą sparneliais, raketų bateriją.

Anot aviacijos istoriko Gyčio Ramoškos, nors kurdamas pirmąsias raketas, K.Simanavičius apie kosmoso užkariavimą negalvojo, galima drąsiai teigti, jog būtent jis padėjo pagrindus šiuolaikinei kosmonautikai.

Sovietmečiu lietuviai taip pat dalyvavo kosmoso programose. Kaune tekstilės, energetikos institutuose buvo kuriami kosmonautų skafandrai, kosminių laivų termoizoliacinės plokštelės. Zokniuose buvo įrengtas Europoje didžiausias tūpimo takas, tinkantis daugkartinio naudojimo kosminiams laivams nusileisti.

Akademikas Alfonsas Merkys sovietmečiu atrinko augalus, galinčius augti kosmose. Eksperimentų patvirtinti kosmose nepavyko, nes paruošti mėginiai buvo sunaikinti starto aikštelėje sprogus raketai – nešėjai. A.Merkio pradėtus darbus dabar tęsia mokslininkai Artūras Žukauskas, Danguolė Raklevičienė ir kiti mokslininkai.

Pirmasis – ne D.Banionis

Kartais pajuokaujama, kad pirmasis lietuvis kosmose buvo aktorius Donatas Banionis, nusifilmavęs Andrejaus Tarkovskio filme „Soliaris“. Tačiau lietuviško kraujo ir lietuvišką pavardę turintis žmogus išties yra buvęs kosmose.

1969 metų sausio 15 dieną į kosmosą pakilo rusų erdvėlaivis „Sojuz-4“, kurio vienas kosmonautų buvo Aleksejus Jelisejevas.

Pirmasis pasaulinis karas A.Jelisejevo senelius – Juzę ir Adomą Kuraičius – nubloškė į Riazanės guberniją. Ten jiems gimė sūnus – būsimojo kosmonauto tėvas Stanislovas Kuraitis (1905 – 1978).

1934 metais nužudžius sovietinį veikėją S.Kirovą, Sovietų Sąjungoje pasipylė represijų banga. Jos metu buvo suimta ir daug lietuvių (dėl ryšių su Lietuva, užsieniu ir pan.). Į lagerį 1935 metais pateko ir S.Kuraitis. Jo žmona Valentina Jelisejeva buvo priversta išsiskirti, o sūnui suteikė savo mergautinę pavardę. Taip 1950 metais Kuraitis tapo Jelisejevu.

A.Jelisejevas tapo pirmuoju žmogumi, tris kartus pakilusiu į kosmosą ir pirmuoju pasaulyje (kartu su J.Chrunovu) atviru kosmosą perėjusiu iš vieno erdvėlaivio į kitą. Iš viso kosmose jis praleido 8 paras 22 valandas 22 minutes 33 sekundes. Baigęs kosmonauto karjerą, A.Jelisejevas dirbo mokslinį darbą, 1989-1992 metais buvo SSRS liaudies deputatu, turėjo daug visuomeninių pareigų. lietuviško kraujo turintis kosmonautas iki šiol gyvena Maskvoje.

Arti kosmoso buvo Rimantas Stankevičius (1944 – 1990). Jis buvo praėjęs tris kosminio parengimo programas ir turėjo teisę vadintis kosmonautu. Savo dienoraštyje lietuvis rašė: į kosmosą numatyta kilti 1990 metų vasario mėnesį. Tačiau tam sutrukdė politinės ir kitos aplinkybės. Lietuvis žuvo 1990 metais, bandydamas lėktuvą. R.Stankevičius palaidotas Kaune.