Mokslininkų teigimu, Smito debesiui susidūrus su Paukščių taku, susiformuos daug naujų žvaigždžių. Smito debesis pavadintas jį 1963 metais atradusio astronomo Geibo Smito garbei.

Šiuo metu sunku pasakyti, ar žmonės galės stebėti šį kosminį reiškinį, nes susidūrimas, pasak astronomų, įvyks ne anksčiau nei po 20-40 mln.metų.

Iki šiol mokslininkai nežinojo, ar Smito debesis juda link Paukščių tako, ar nuo jo. Atsakymą pateikė JAV nacionalinės radijo astronomijos observatorijos ir Viskonsino universiteto mokslininkų komanda, kuri nustatė, kad link Paukščių tako judantis Smito debesis yra 11 tūkst. šviesmečių ilgio ir 2,5 tūkst. šviesmečių pločio.

Smito debesis, kuriame yra tiek vandenilio, kad užtektų milijonui tokių dangaus kūnų kaip Saulė susiformavimui, juda mūsų galaktikos link 240 km/s greičiu. Jau dabar Smito debesies kraštai liečiasi su mūsų galaktikos kraštais.

Visgi Smito debesiui susidūrus su Paukščių taku Žemei pavojus negrės, nes susidūrimas įvyks 40 tūkst. šviesmečių nuo jos.

Astronomų teigimu, jei žmogus galėtų stebėti Smito debesies susidūrimą su Paukščių taku, tai susidūrimas atrodytų kaip bombos sprogimas, o dangus pasipuoštų įvairiomis spalvomis, kaip per naujametinius fejerverkus.

Pasak mokslininkų, po susidūrimo susiformuos didelės žvaigždės, bet jos gyvuos neilgai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją