Besikeičiančio klimato hipotezės
Tenka pripažinti, jog klimatas tikrai šiltėja ir vidutinė temperatūra kyla. Ekonominės ir demografinės situacijos raidos scenarijai prognozuoja dvi visuotinio atšilimo perspektyvas. Pagal minimalų variantą temperatūra turėtų pakilti 1,8 laipsnio, pagal maksimalų – iki 4,6 laipsnių. Klimato keitimasis yra aiškinamas remiantis „šiltnamio efektu“, natūraliais klimato kaitos ciklais arba abejais atvejais kartu.
Jungtinių Tautų ekspertų grupė, kuri įvertinusi daugelį faktorių (Saulės dėmių aktyvumą, ugnikalnių išsiveržimus, vėjų pustomas dulkes ir daugybę kitų) neabejoja, kad paskutiniųjų penkiasdešimties metų klimato šilimas yra labiausiai susijęs su „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų gausėjimu atmosferoje. Dabartinė anglies dioksido koncentracija atmosferoje tapo rekordinė. Nuo 1750 metų ji padidėjo 31 procentu.
Pagrindinė šių dujų gausėjimo priežastis – naftos produktų, dujų, anglies ir kitokių rūšių organinio kuro deginimas, kuriuo didele dalimi remiasi visa žmonijos veikla. Taip pat miškų, absorbuojančių anglies dioksidą, kirtimas.
Atšilimas - natūralus reiškinys?
Tačiau yra ir kitokių nuomonių. Pasak Italijos dienraštyje „Corriere della Sera“ išspaudinto straipsnio „Pasaulis aplink Rusiją: 2017. Netolimos ateities kontūrai“ Andrejus Kapica, vienas žymiausių Rusijos geografų, tvirtina, jog visiškai klaidinga teigti, kad klimatas keičiasi dėl anglies dvideginio emisijų.
„Akivaizdu, kad priežastis čia supainiota su pasekme. Anglies dvideginio kiekis atmosferoje svyruoja priklausomai nuo sezoninių pokyčių, ir tai labiau susiję su dideliais gaisrais ir ugnikalnių išsiveržimais“, - sako jis.
Anot A. Kapicos, anglies dvideginio koncentracijos atmosferoje didėjimas teigiamai atsiliepia žemės ūkio gamybai. „Verta pastebėti, kad dėl istorijos su ozono „skyle“, kuri tapo šiek tiek nebemadinga, stambios JAV įmonės, gaminančios ekologiškai saugias dujas buitiniams prietaisams, vien tik 2005 m. uždirbo 220 milijardų dolerių“, - kalbėjo A. Kapica.
Klimato svyravimai – normalu
Tokios pat nuomonės laikosi ir Maskvos metalurgijos instituto profesorius Aleksandras Nikonovas. Jis tvirtina, kad jei klimatas darosi šiltesnis, tai dėl to niekas nekaltas – klimato svyravimai buvo pastebimi visada.
Galų gale, pasak profesorius, visi prasimanymai apie globalinį atšilimą labai panašūs į pasakas apie paukščių gripą, o Kioto protokolas, kurio tikslas pristabdyti vykstantį globalų klimato atšilimą, naudingas nebent stambių bendrovių pasitelkiamoms spekuliacijoms.
Nesibaigiančios katastrofos alins Žemę?
Jungtinių Tautų ekspertai prognozuoja, jog, žmonijos ūkinei veiklai iš esmės nepasikeitus, iki 2100 metų planetos temperatūra pakils 5,8 laipsnio. O tai lemtų nesibaigiančias katastrofas: potvyniai ir kylantis vanduo vandenynuose dešimtis milijonų žmonių paverstų benamiais; siaustų baisūs uraganai, plistų daugybė ligų, daugelį šalių alintų sausros, sumažėtų geriamo vandens, daug kur prasidėtų badas.
Mokslininkų teigimu, Europos Viduržemio jūros regionuose klimato pokyčiai pakenktų elektros energijos gamybai, turizmo sektoriui. Iki 2070 metų nuo 16 iki 44 mln. europiečių kentėtų dėl vandens stygiaus.
Iki 2050 metų dėl 3,6º C padidėjusios vidutinės metinės temperatūros Kinijoje nuo 5 iki 12 proc., Bangladeše – iki 10 proc. sumažėtų ryžių ir kviečių derlius. Negausus derlius ir didėjanti gyventojų populiacija iki 2020 metų priverstų badauti 50 mln., iki 2050 metų – 135 mln., o iki 2080 metų – beveik 266 mln. žmonių.
Dėl Himalajų ledynų mažėjimo Indijoje pritrūktų vandens, o beveik 100 mln. gyventojų kasmet susidurtų su padažnėjusiais potvyniais.
Vanduo užlies daugelį pasaulio miestų
Dauguma mokslininkų įsitikinę, jog kylantis vandens lygis pakeis pasaulio žemėlapį. Per šį šimtmetį jūros lygis turėtų pakilti 28-43 cm, o dešimtis stambiausių miestų turėtų ištikti legendinės Atlantidos likimas. Po vandeniu būtų lemta išnykti Niujorkui, Sankt Peterburgui, Vašingtonui, Odesai, Buenos Airėms, Londonui, Amsterdamui, Lisabonai, Melburnui, Tokijui. Būtų užlietos šiaurinės Prancūzijos, Olandijos, Belgijos, Vokietijos, Lenkijos teritorijos.
Lietuvos ateitis
Lietuvos specialistai įžvelgia daugiau grėsmių, iškylančių dėl klimato kaitos. Viena jų – gamtos degradacija, nes ji nesugeba staigiai prisitaikyti prie klimato pokyčių. Be to, keičiantis klimatui greičiausiai dažniau siautės karščio bangos, darančios žalą žmonių sveikatai.
Be to, spėjama, jog Lietuva turėtų tapti padidėjusios Baltijos jūros dugnu. Tačiau labiau optimistiškomis mokslininkų nuomonėmis remiantis, išlikti nėra galimybių tik Klaipėdai ir visam jo kraštui.
Afrikos žmonių tragedija
Anot Jungtinių tautų Plėtros programos vykdančiojo direktoriaus Achimo Steinerio, nesuvaldomi klimato pokyčiai taps aplinkos ir ekonomikos katastrofa, bet didžiausia bus žmonių tragedija. „Afrika – labiausiai pažeidžiamas žemynas, kuris atsidurs didžiuliame pavojuje, jei nebus sustabdytas dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, išsiskyrimas“,- situaciją komentavo A. Steineris.
Besikeičiantis klimatas Afrikoje sukels netikėtus padarinius: maisto trūkumą, potvynius, ligų protrūkius, kurie dar labiau pablogins padėtį skurdžiausiame pasaulio regione. Sudaryta specialistų grupė nustatė, kad rytinėje Afrikos pakrantėje pakils jūros lygis, o kviečiai – labiausiai paplitusi grūdinė kultūra šiame žemyne, iki 2080 m. visiškai išnyks.
Masinė migracija į Sibirą
Anksčiau minėtame Italijos dienraštyje „Corriere della Sera“ buvo nagrinėjamos ne tik „šiltnamio efekto“ pasekmės, tačiau pirmiausia dėmesys atkreipiamas į nerimą keliantį mokslininkų perspėjimą apie „klimatines migracijas“.
Specialistai mano, kad šiuo metu vykstantys pokyčiai gali išsprūsti iš tarptautinių organizacijų kontrolės ir Rusija dėl besikeičiančio Sibiro klimato labiau nei kitos šalys gali susidurti su masinės europiečių ir azijiečių imigracijos banga. Ištirpęs amžinasis įšalas, kuris šiuo metu trukdo gyventojams įsikurti Sibiro tundros zonoje, padarys dirvožemį derlingą. Tad šis regionas pasidarys ypač patrauklus nuo sausros ir potvynių nukentėjusiems žmonėms.
