Andrejus Žukovas, istorijos mokslų kandidatas ir ekspedicijos dalyvis, pasakoja: „Mes kėlėme ją keletą kartų. Visų pirma – virš Naskos plynaukštės, nes čia ryšys su kosmosu itin akivaizdus.“

Mokslininkų dėmesys šiai vietai neatsitiktinis. Kas tai – ateivių kosmodromas, energetinė matrica kosminiams laivams ar nežinomos planetos žemėlapis? Ekspedicijos tikslas nebuvo patvirtinti kurią nors iš paslaptingų linijų Naskos dykumoje atsiradimo versijų. Tikslas buvo rasti iki šiol mokslui nežinomų technologijų pritaikymo pėdsakus. „Milžiniški paminklai iš rankų darbo megalitų, sveriančių 10, 20, 50 ir 100 tonų, išraižyti iki šimto metrų aukščio uolose. Šiandien neegzistuoja tokios technologijos,“ – aiškina A. Žukovas.

Oficialus istorijos mokslas laikosi nuomonės, kad Naskos linijas sukūrė inkų gentys pirmame mūsų eros tūkstantmetyje. Vietos mokslininkai nurodo ankstesnę datą – prieš 10 tūkst. metų.

Archeologijos profesorius Wilfredo Nunes tvirtina, kad senovės Peru gyventojai galėjo sukurti Naskos piešinius. Tačiau tokiu atveju jie turėjo keletui šimtmečių pamiršti apie duonos auginimą ir vaikų auklėjimą. Tai neįmanoma, todėl reiškia, kad Naskos piešiniai yra kitos civilizacijos – greičiausiai nežemiškos – rankų darbas.

“Mes galime čia išskirti net dvi labai išsivysčiusias civilizacijas,“ – sako mokslo vystymo fondo „Trečias tūkstantmetis“ vadovas Andrejus Skliarovas. Viena iš jų stulbina darbo su akmeniu masteliais, kita – jo apdorojimo tikslumu ir subtilumu. Dabartiniais laikais tokius piešinius galima būtų išraižyti tik šiuolaikiniais deimantiniais grąžtais. O kokie instrumentai padėjo senovės peruiečiams daryti tokius lygius pjovimus arba nišas uoloje? Archeologai ant vulkaninio granito aptiko diskinio pjūklo pėdsakų.

“Peru mes aptinkame pėdsakų, kad akmuo, beje pats kiečiausias – granitas, bazaltas, andezitas - buvo padaromas beveik toks minkštas kaip plastilinas,“ – aiškina A. Skliarovas.

Kyla klausimas: prie ko čia kosmosas? Juk jei žemės gyventojai kada nors išsilaipins tolimose planetose, turbūt įsikurdami naudosis vietos statybinėmis medžiagomis ir žemiškomis technologijomis. „Nebūtina išrasti šias technologijas nuo visiško nulio. Užtenka sužinoti, kaip kokia nors kita civilizacija elgėsi su akmeniu,“ – teigia A. Skliarovas.

“Manau, kad Roskosmos būtent todėl ir dalyvauja mūsų ekspedicijoje. Tame yra gili filosofinė prasmė: „kosmosas kaip pasaulis, o ne tik orbitinių ir tarpplanetinių skrydžių erdvė,“ – sako Andrejus Žukovas.