Signalą apie keistokai besielgiančius du brolius „Sekundės“ korespondentai gavo iš vienos Vyšnių gatvės gyventojos. Skambinusi moteris pasakojo, kad iš netoli esančio namo kamino nuolat sklinda labai bjaurus degėsių kvapas. Panevėžietė tikino žinanti, kodėl aplinkinius gyventojus kankina smarvė: 14-ajame name gyvenantys du broliai krosnį kūrena kaulais. „Jei vėjas pučia į mūsų pusę, ne tik į kiemą išeiti, bet ir duris praverti baisu, – piktinosi moteris. – Gal kas nors gali tuos žmones sutramdyti?“
„Sekundės“ aplankytas Vyšnių gatvės 14-ojo namo gyventojas net nebandė neigti, kad namą šildosi neįprastu kuru. Apie tai bylojo ir kieme sukrautos plastikinės dėžės su galvijų kaulais.
„Jau antri metai taip kūrenu. Visai neblogas sumanymas, mažiau malkų reikia. Tik iš pradžių tenka pakurti malkomis, o kai įsidega – užmetu kaulų, – rodydamas dėžės aiškino Edvardu prisistatęs panevėžietis. – Ant kaulų nemažai riebalų, jie gerai dega ir puikiausiai šildo.“
Iš kur gaunantis kaulų, Edvardas nieku gyvu nenorėjo pasakyti, tik užsiminė pigiai perkantis juos iš vienos skerdyklos. Pasak panevėžiečio, jei išduos tiekėjus, kaulų daugiau nebegaus. Vyriškis tikino perkantis juos šuniui, tačiau pavirinus išeina puikus sultinys ir skaniausią sriubą galima išsivirti. Edvardą labiausiai nustebino ne žurnalistų apsilankymas, bet tai, kad skundžiasi kaimynai, niekada nieko nesakantys tiesiai jam.
„Jokios smarvės nėra nei lauke, nei namuose, – tikino Edvardas, nors kieme jautėsi aštrokas degančių kaulų dvokas. – Niekad net nepagalvojau, kad negalima kaulais kūrenti. Jie kas pasakys, kad negerai darau, taip nebedarysiu.“
Kaip įtaria šeimininkas, aplinkiniams galėjo užkliūti nebent tuo, kad norėdamas patvarkyti duobėtą gatvę ant jos pradėjo pilti pelenus su nevisiškai sudegusiais kaulais. „Maniau, kad geriau padarysiu, mat valdžia gatvės netvarko, – pečiais gūžčiojo vyras. – O dabar dar į laikraštį parašysit, tai visi mano sumanymą pasigriebs.“
Sulaukė tikrintojų
Iš „Sekundės“sužinojęs apie mieste vykstančias įdomybes Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos ir sanitarijos skyriaus vedėjas Juozas Sederevičius nedelsdamas suorganizavo inspektoriaus vizitą į Vyšnių gatvę. Iš kur gauna kaulus, kūrentojas nepasakė ir inspektoriui, tačiau pažadėjo tokio kuro daugiau nenaudoti.
„Jis meluoja, kad gauna iš skerdyklos, nes jos kaulų neišpjausto ir gali parduoti tik skerdeną, – sakė J.Sederevičius. – Tiekėjus žmogus, matyt, susirado kažkur kitur.“ Jei paaiškėtų, kad mėsos perdirbėjai atliekas be jokių sutarčių parduoda privačiam asmeniui, jiems grėstų dideli nemalonumai.
Miesto Savivaldybės Ekologijos skyriaus vyresnioji sanitarijos inspektorė Rosita Baltutytė teigė, kad jų specialistai tegali aplankyti netvarkingą pilietį ir paskatinti jį tvarkytis. Prietaisų, nustatančių aplinkos taršą, Ekologijos skyrius neturi.
„Jei dėl netvarkingumo kenčia kaimynai, pavyzdžiui, į jų kiemą bėga srutos, žmogus gali būti baudžiamas, tačiau vien už netvarką privačioje valdoje bausti nenumatoma, – paaiškino inspektorė. – Privačiame kieme gali ir krokodilus laikyti, bei į gatvę pelenų pilti negalima.“ R.Baltutytė pažadėjo, kad Vyšnių g. 14-ojo namo šeimininkai netrukus sulauks ir sanitarijos inspektorių.
Baudos išvengė
Korespondentams prisipažinęs orą teršiantis jau antrus metus, nuo baudos Edvardas šį kartą išsisuko. Valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Alfredas Breivė, nuvykęs aiškintis situacijos, tepamatė kibirėlį kaulų ir pelenus gatvėje šluojantį šeimininką.
„Skundų dėl atliekų deginimo gauname daugybę, jas deginti draudžiama, tačiau nustatyti žmogaus kaltę išties labai sunku, – pripažino inspektorius. – Pavyzdžiui, gauname pranešimą, kad deginamos padangos, tačiau jei nuvykę randame jas jau sudegusias, žmogus dažniausiai nepripažįsta kaltės.“
Pasak A.Breivės, jei inspektoriai užklumpa žmogų teršiantį aplinką, jis neišvengia baudos. Inspektorius pažadėjo domėtis, ar Vyšnių g. 14-ojo namo gyventojas laikosi duoto rašytinio pažado kaulais krosnies daugiau nekūrenti
