Tamsiosios materijos idėją beveik prieš 75 metus iškėlė Kalifornijos technologijų instituto (JAV) astronomas Fritzas Zwicky. Jis pastebėjo, jog kai kurios galaktikos Coma spiečiuje juda taip greitai, kad kitų to spiečiaus galaktikų matomos materijos gravitacija niekaip nebūtų pakankama greitosioms galaktikoms išlaikyti spiečiuje ir neišlėkti į tuščią erdvę. F.Zwicky pasiūlė idėją, kad spiečiuje turėtų būti daugiau nematomos „tamsiosios materijos“, iš kurios atsiranda spiečių stabilizuojanti papildoma gravitacija.
Ši beprotiška idėja septintajame dešimtmetyje tapo labiau nei tikėtina, nes astronomai nustatė, kad žvaigždės pavienių galaktikų pakraščiuose sukasi pernelyg greitai, kad jas galaktikose išlaikytų vien kitų žvaigždžių gravitacija. Dabar dauguma astrofizikų mano, kad tipinė galaktika yra sudaryta iš didžiulio tamsiosios materijos kiekio (aureolės), persmelkto dujų ir prismaigstyto žvaigždžių, lygiai kaip ir bandelė būna apibarstyta cinamonu ir prismaigstyta razinų.
Bet ne viskas taip paprasta. Dar niekas tiesiogiai nenustatė tamsiosios materijos buvimo fakto. Iš tiesų esama mokslininkų, kurie tvirtina, kad paslaptinga materija yra nereikalinga ir viską galima paaiškinti manant, kad gravitacija galaktikų lygmenyje veikia šiek tiek kitaip. Ši teorija reikštų, kad ir Izaokas Niutonas, ir Albertas Einšteinas neteisingai suvokė gravitaciją.
Nenuostabu, kad idėja buvo sutikta su gana rimtu pasipriešinimu. Ji pradėjo atrodyti dar mažiau tikėtina praėjusiais metais, kai JAV mokslininkų grupė, vadovaujama Douglaso Clowe, tuo metu dirbusio Steward observatorijoje (JAV), paskelbė stebėję reiškinį, kurį galima paaiškinti tik tamsiosios materijos egzistavimu. D.Clowe ir kolegos analizavo priešingomis kryptimis judėjusių Bullet spiečiaus dalių – 3 mlrd. šviesmečių atstumu nutolusių galaktikų grupių – susidūrimą.
Nustatyta, kad galaktikos spiečiuje, sveriančios mažiau už super karštų dujų debesį, atsiskyrusį susidūrimo metu, iš tikrųjų pasižymi stipresniu gravitaciniu poveikiu. Mokslininkai šį atradimą vertino kaip įrodymą, jog tamsioji materija egzistuoja.
Bet Perimetro teorinės fizikos instituto (Kanada) astrofizikas Johnas Moffatas tvirtina, kad anksti pūsti fanfaras. Moksliniame darbe, kuris spalio 25 dieną publikuotas leidinyje „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“, J.Moffatas su bendraautoriumi ir bendradarbiu Joeliu Brownsteinu tvirtina, kad jų modifikuota gravitacijos teorija, kurią jie pavadino MOG, taip pat gali paaiškinti ir Bullet spiečiuje stebėtas keistenybes.
A.Einsteinas teigė, kad gravitacija atsiranda dėl to, jog masė iškreipia erdvę ir laiką – ir netgi sukūrė lygtį, nusakančią kaip šis iškreipimas vyksta. J.Moffatas šiek tiek pakeitė A.Einsteino lygtį tai, kad ji truputėlį skirtingai apibūdintų gravitacijos elgesį tarpgalaktiniais masteliais. Esmė tame, kad esant tokiems atstumams gravitacija turėtų veikti stipriau nei prognozavo A.Einsteinas ir kad MOG gali paaiškinti Bullet spiečiaus gravitaciją be tamsiosios materijos pagalbos.
J.Brownsteinas tvirtina, kad jis ir J.Moffatas pritaikė MOG norint apibūdinti daugiau nei 100 galaktikų ir daugiau nei 100 galaktikų spiečių – ir visais atvejais jų modifikuota teorija sėkmingai prognozuodavo kosminių kūnų judėjimo trajektorijas „be tamsiosios materijos būtinybės“.
Astrofizikas Seanas Carrollas iš Kalifornijos technologijų instituto kanadiečių argumentais nepatikėjo. „Bullet spiečius ir su panašios sistemos puikiai derinasi su tamsiosios materijos hipoteze. Ir beveik neįmanoma jų elgesio paaiškinti manant, kad ten yra tik regima įprasta materija“, - sakė mokslininkas.
