Jis įsitikinęs, kad robotai gali pagelbėti transporto sistemos priežiūroje. R. Maskoliūnas robotus mato ir prekybos centruose – jau sukurta technologija, kai prekybos centre pasiėmus produktus, einant pro elektroninius vartus suma už prekes nuskaitoma nuo sąskaitos. Dėl to nebereikės kasininkų – juos pakeis robotizacija.
R. Maskoliūnas įsitikinęs, kad minėtos naujovės - tik laiko klausimas. Pasak jo, technologijos tik dabar atrodo brangios - jos ateityje pigs. Tad naujovių įsigalėjimui galbūt tereikės kokių 10 metų.
Robotai patys nemąsto
Konsultacinius robotus gaminančios įmonės „Megalogika“ direktorius Linas Šivis mano, kad robotai greičiausiai pakeis konsultantus – parodoje Japonijoje robotas vietoje žmogaus pasakojo apie Lietuvą. Tokie robotai gali suprasti, ko klausiama, ir atsakyti.
Jo manymu, robotai galėtų teikti informaciją paskambinus, pavyzdžiui, į Mokesčių inspekciją. Tačiau dar reikia atlikti daug tyrimų robotų proto srityje, mat robotai dar negali protauti ir pakeisti gyvo žmogaus - tik atlikti tam tikras funkcijas. Robotas taip pat dar negalėtų pakeisti žmogaus ekstremaliose situacijose. „Tačiau robotai gali pagelbėti, kur reikia tikslumo, daug išmanyti apie vieną sritį“, - sakė L. Šivis. Pasak jo, robotai gali diagnozuoti kai kurias ligas – jas atpažįsta pagal simptomus.
Indas ar kinas kainuoja mažiau
„Daug dalykų praktiškai galima daryti jau dabar, tačiau jie kainuoja 10 kartų brangiau negu žmogus. Iš techninės pusės problemų nėra – yra tik ekonominių problemų“, - DELFI sakė Kauno technologijos universiteto Procesų valdymo katedros profesorius Rimvydas Simutis, paklaustas, kokių specialybių žmones robotai Lietuvoje pakeis greičiausiai.
Pašnekovas įsitikinęs, kad robotai žmogų pakeis medicinoje – atliekant sudėtingas operacijas, robotai jau gelbsti chirurgams. Šveicarai robotus pasitelkė karo pramonei. Lozanos universitete su skraidančiais mini autonominiais robotais („bitėmis“ ir „drugeliais“) dirba ir lietuviai. Pastarieji robotai naudojami gynybinėms, militaristinėms akcijoms, kai reikia įsiveržti į patalpą ir perduoti informaciją. Robotai žmogų pavaduos valymo, saugos darbuose, medicinoje ir buityje.
Mokslininkas aiškino, kad robotai žmogui gelbsti atliekant daug papildomų darbų, tačiau kol kas Lietuvoje turime daug pigios darbo jėgos. Galų gale, pasikviesti dirbti kiną ar indą gerokai pigiau nei jį pakeisti robotu. „Kol kas robotai žmonių tikrai nepakeis, tačiau kaip pagalbininkas jau daug kur padeda“, - kalbėjo R. Simutis. Pasak jo, robotai ims pakeisti žmones, kai žmogaus darbo jėga taps brangi.
Ekonomistas Raimondas Kuodis prognozuoja, kad įmonės reaguos į santykinį darbuotojų trūkumą, keisdamos juos įrenginiais (robotais ir kt.). Kitas naujoves jos įgyvendins siekdamos padidinti darbuotojų našumą. Tačiau, pasak jo, yra ūkio sričių, kuriose žmonių pakeisti kapitalu ne visada įmanoma - joms reikia žmogiško ryšio, t. y. darbuotojų, o ne robotų.
R. Simutis aiškino, kad daug dalykų moksle jau išspręsta – jau nekalbame apie paprastus robotus, valdomus distanciniu būdu, kurie sekami videokamera ar gauna sprendinius. „Tie dalykai jau istorija – kalba eina apie autonominius robotus, kada su robotu visiškai neturime ryšio, jie patys priima sprendimus“, - sakė R. Simutis.
Tačiau čia kyla mokslinė protų problema – iki šiol nežinoma, kaip veikia protas. Autonominis robotas turi turėti protą. Dabar protu vadinamos, pavyzdžiui, sukuriamos taisyklės. Tačiau proto negalima sukurti taisyklėmis – jis pats save turi organizuoti.
Robotų veikla: nuo sumo imtynių iki darbų Marse ir Mėnulyje
Kol Lietuvoje vyksta „mini sumo“ robotų kautynės , Tokijuje robotai žaidžia futbolą ir kelia grėsmę Davidui Beckhamui, kiti juos linksmina šokdami pagal sambos muziką.
Japonijos personalo atrankos agentūra „People Staff'' liepą paskelbė pradedanti nuomoti žmogaus pavidalo robotus - biurų darbuotojus. Čia kalbama apie mechanizmus „Wakamaru", sukurtus sunkiųjų mašinų gamybos kompanijos „Mitsubishi Heavy Industries". Maždaug 1 metro ūgio robotas išoriškai panašus į fantastinių animacinių filmų moteriškus personažus ir gali atlikti paprastą šveicoriaus ar sekretorės darbą - atpažinti lankytojus, užmegzti nesudėtingą dialogą, palydėti lankytojus iki reikiamos vietos, pakeliui linksminti juos dainomis.
Tokio darbuotojo nuoma siekia nuo 120 tūkst. jenų per dieną (apie 1 tūkst. JAV dolerių). Kompanija planuoja iš pradžių sudaryti ne mažiau kaip 10 kontraktų. „Atsižvelgdami į personalo trūkumą, mes siekiame sukurti atmosferą, kurioje žmonės ir robotai galėtų bendradarbiauti", - paaiškino agentūros atstovas.
Netrukus viename didžiausių pasaulyje Amsterdamo tarptautiniame Schipolio oro uoste bus pradėta diegti nauja pasaulinės informacinių technologijų bendrovės IBM ir kompanijos „Vanderlande Industries“ sukurta bagažo sekimo, transportavimo ir pakrovimo sistema. Visas oro uoste esantis keleivių bagažas bus sekamas ir valdomas pasitelkiant radijo dažnių identifikavimo (angl. Radio Frequency Identification - RFID) technologiją ir specialiai tam sukurtus robotus.
Paieškos gigantas „Google“ pasiūlė 30 mln. dolerių prizą privačioms bendrovėms, kurių visureigis robotas nusileis Mėnulyje. Kad gautų prizą, Mėnulio paviršių pasiekęs visureigis turės atsiųsti nufilmuotą medžiagą, įveikti tam tikrus atstumus.
Minsko apskrityje buvo išbandytas pirmasis „robotas–policininkas“, kuris artėjant automobiliui pakelia ranką su radaro muliažu. Šio roboto kūrėjas teigia, kad bandymas vyko sklandžiai – dauguma vairuotojų mažino greitį ir imdavo segtis saugos diržus.
Mechaninės inžinerijos doktorantas Yun Seong Song ir profesoriaus asistentas Metin Sitti iš Carnegie Mellon universiteto sukonstravo robotą, mėgdžiojantį vandens čiuožikus. Tai pirmas vandens paviršiumi judantis, lengvai valdomas robotas, kuris savo konstrukcija labai primena vandens čiuožiką. Šis robotas skiriasi nuo anksčiau sukurtų plūduriuojančių robotų, nes sveria nedaug, o jo ilgos kojos leidžia išsilaikyti vandens paviršiaus dėl įtempimo.
NASA roboto rankos pagalba apžiūri pažeidimą daugkartinio panaudojimo erdvėlaivio „Endeavour“ apsauginiame šilumos sluoksnyje.
Jungtinėse Amerikos Valstijose, Floridoje, rugpjūtį sėkmingai paleistas erdvėlaivis „Phoenix“, kuris iškeliavo į Marsą ieškoti gyvybės ženklų. Mokslininkai tikisi, kad robotas ras ledo, kurio galėtų būti po viršutiniu planetos sluoksniu. Be to, bus ieškoma anglies ir kitų cheminių elementų molekulių, kurios reikalingos gyvybei. Tokiu būdu bus aiškinamasi, ar Marse kada nors buvo, o gal vis dar yra primityvių gyvybės formų.
Japonijos Gifu universiteto mokslininkai sukūrė pirmąjį robotą humanoidą , kuris geba imituoti įvairiomis ligomis sergantį pacientą. Moteriškos išvaizdos robotas geba ne tik atsakyti į klausimus apie savijautą, bet ir kūno judesiais parodyti ligos simptomus. Tai padeda studentams kaip įmanoma geriau pažinti ligas, kurios nedažnai pasitaiko darbo praktikoje.
