Daugelis žvejų įsitikinę, kad mažiau laimikio pagauna dėl brakonierių. „Žinome, kad kai kurie naktimis čia jas gaudo elektra ir trišakiais, kurie žaloja gyvius, paskui ištraukiame nemažai žuvų išdraskytais šonais“, – teigė jie. Juozas sakė, kad ne kartą bandęs sugėdinti brakonierius, bet tai mažai padėję.
Pagauna smulkias žuvis
Juozas Nemune žvejoja nuo vaikystės. „Užaugau Aleksote, netoli Nemuno , - pasakojo Juozas. – Seniau gerai kibo ir kitose Nemuno vietose, Neryje, o dabar žuvinga tik ši vieta.“
Žvejys sakė žuvies nemėgstantis. „Man malonu tik meškerioti, - šypsojosi vyras. – Parnešu kokius du ar tris kilogramus žmonai ir ši džiaugiasi.“
Nemune galima pagauti apie 200 – 300 gramų sveriančių žuvų: kuojų, ešerių, aukšlių.
Vienas „Kauno dienos“ kalbintas žvejys tikino prieš kelerius metus ištraukęs trijų kilogramų karšį. „Seniau dar buvo mekių, bet jos jau išnyko“, - pasakojo jie. Kai kurie gyrėsi per tris valandas pagavę 12 kuojų.
Vytautas Gudelis tikino kartą vos neištraukęs maždaug keturių kilogramų lydekaitės. „Deja, ji nutraukė valą ir paspruko“, – apgailestavo jis.
Kaunietis sakė, kad vasarą mėgsta pažvejoti ir kituose miesto vandens telkiniuose.
„Žvejoju Lampėdžių karjere, kur galima pagauti lydekų, karšių, dar Neryje ties Kleboniškio parku, žiemą – Kauno mariose, nes šiltuoju laiku ten daug poilsiautojų ir nėra ramybės, - kalbėjo V.Gudelis. – Vakarienei su žmona kiekvieną dieną turime žuvies ir dar kaimynei lieka.“
Laimikis jau nedvokia
Daug metų Nemune žvejojantis V.Gudelis tvirtino, kad seniau čia pagautas laimikis dvokęs nafta ir žibalu. „Po to, kai miesto nuotekos buvo nukreiptos į Marvelės valymo įrenginius, žuvys nebeužterštos“, - įsitikinęs jis.
Žvejai renkasi ne tik prie Aleksoto tilto, bet ir prie hidroelektrinės, Panemunės tilto. Jie sako, kad geriausiai Nemune kimba iki vidurdienio ir popietę.
„Žuvys labiausiai išsiblaško, kai hidroelektrinė pradeda leisti marių vandenį ir upė ima kilti, - aiškino Rimas Zinkevičius. – Tačiau paskui, kai viskas nurimsta ir vandens lygis pakilęs iki aukščiausios žymos, sulaukiame geriausio kibimo, nes tada žuvys plaukioja arčiau kranto.“
Daugelis žvejų tikino patiriantys didelį malonumą ir ramybę netgi miesto šurmulyje. „Daugelis mūsų nesame turtuoliai ir tik vasarą galime sau leisti išvažiuoti kur nors prie ežerų, - aiškino apsaugininku dirbantis Algirdas Sakalauskas. – Bet ir čia gražu akis paganyti po upės šlaitus. Mes be žvejybos negalime, todėl labai džiaugiamės, kad mūsų miestas įsikūręs prie upių.“
