Pasak Vilniaus universiteto Strateginės plėtros reikalų prorektoriaus habil. dr. prof. Juozo Rimanto Lazutkos, Vilniaus technologijų slėnio idėja gimė 2000-aisiais, kai atsirado Saulėtekio slėnio projektas. Per visus tuos metus šis projektas buvo vystomas ir brandinamas. Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus miesto savivaldybė bei asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ pasirašė protokolą dėl Saulėtekio slėnio steigimo, o 2003 metų gegužės 27 dieną veiklą pradėjo viešoji įstaiga „Saulėtekio slėnis“. Visa tai buvo pagrindas Vilniaus technologijų slėnio vizijai atsirasti.
Vilniaus medicinos ir farmacijos slėnio, kuris įsikurs Santariškėse, idėja nėra tokia sena, tačiau ir ji atitinka strategines šalies vystymosi nuostatas. Pažymima, kad šio slėnio kūrimo visuomeninis poreikis yra grindžiamas Europos Sąjungos bei Lietuvos politikos tikslais, nustatytais Lisabonos strategijoje bei Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje.
J. R. Lazutka pabrėžė, kad jau keletą metų sėkmingai veikia Santariškių medicinos įstaigų asociacija (SMĮA), kurios prezidentas yra doc. habil. dr. Arvydas Laurinavičius. Šį asociacija pirmiausia vienija tas medicinos įstaigas, kurios šiuo metu yra Santariškėse. Planuojama, kad įgyvendinant slėnio viziją į Santariškes taip pat persikels VU Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, VU Žalgirio ligoninė bei akademinis Vilniaus universiteto padalinys – Medicinos fakultetas.
Pagrindinis konkurentas – Rytų Europa
Mokslinių slėnių idėja yra susijusi su siekiu sutelkti vienoje vietoje visą įmanomą mokslo, studijų bei verslo potencialą, nes tai galėtų paskatinti glaudesnį visų šių sričių bendradarbiavimą. Prof. J. R. Lazutkos manymu, slėnių projektų įgyvendinimas padės maksimaliai išnaudoti Lietuvos ir pirmiausia Vilniaus intelektinį potencialą. Taip pat planuojama, kad dalis veiklų, vykdomų slėniuose, bus nukreipta už Lietuvos ribų, o tai leis kalbėti apie europinį (arba plačiau – pasaulinį) Vilniaus mokslinių slėnių kontekstą.
„Tiek Europos, tiek pasaulio mastu tokių slėnių ar slėnio tipo darinių yra gana daug“, – pabrėžia J. R. Lazutka. Pasak jo, apie konkurenciją už Lietuvos ribų reikia galvoti jau šiandien. J. Lazutkos manymu, Vilniaus moksliniams slėniams teks pirmiausia konkuruoti su artimiausių kaimynių – Latvijos, Kaliningrado srities, Baltarusijos, Lenkijos – universitetais ir moksliniai dariniais. Dėliojant konkurentų sąrašą, J. R. Lazutka siūlytų nepamiršti ir Skandinavijos šalių. Žinoma, nurungti skandinavus būtų aukščiausias uždavinys. Pagrindinė konkurencinė kova, pagal J. R. Lazutkos prognozę, kol kas vyks su Lenkija.
Vilniaus slėniai – vidinė konkurencija ar bendradarbiavimas?
Nagrinėjant slėnių vizijas, natūraliai gali kilti klausimas, ar slėnių subjektai sugebės išlaikyti darnaus bendradarbiavimo principus, ar nenusiris iki tarpusavio konkurencijos?
J. R. Lazutkos manymu, tokie nuogąstavimai yra nepagristi. Pasak jo, daug kas kelia klausimą dėl galimos VU ir VGTU konkurencijos Vilniaus technologijų slėnyje. J. R. Lazutkos teigimu, Vilniaus universitetas kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu labai prasmingai ir vaisingai bendradarbiauja nuo pat viešosios įstaigos „Saulėtekio slėnis“ įkūrimo.
Manoma, kad pats slėnio principas suteiks daugiau laisvės tiek mokslininkams, tiek verslo atstovams, tiek studentams. Planuojama, kad slėnyje nebus griežtų ribų tarp institutų, universitetų ir mokslo institucijų. Čia studijas baigusiems absolventams kai kuriais atvejais gaus bendrus diplomus. Pasak J. R. Lazutkos, tokių diplomų išdavimo principai remsis analogiška Europos šalių patirtimi.
Mokslas prieš verslą?
Negalima pamiršti ir apie tai, kad mokslo ir verslo sąveika gali sukelti ir interesų konfliktų, nes trumpalaikiai verslininkų ir mokslininkų interesai gali skirtis. J. R. Lazutka prisipažino, kad ruošiant slėnių vizijas tarp mokslininkų ir verslininkų kildavo rimtų diskusijų apie tai, kiek verslo poreikiai galės veikti studijų ir mokslo tyrimų procesui.
J. R. Lazutkos manymu, akademinė bendruomenė, atsižvelgdama į verslo poreikius, tuo pačiu metu turi būti atspari verslo „diktatui“. Pasak jo, tam tikros trinties tarp mokslo ir verslo tikriausiai nepavyks išvengti nei Vilniaus technologijų slėnyje, nei Vilniaus medicinos ir farmacijos slėnyje, tačiau pati slėnio aplinka gali tapti terpe, kurioje bus plėtojamas dialogas.
„Slėnio struktūra numatyta kaip asociacija. Būsime toje asociacijoje lygiaverčiai partneriai, diskusijose galėsime rasti optimaliausią sprendimą – kokie yra verslo poreikiai, kokie yra universiteto poreikiai“, – sako J. R. Lazutka.
Mintis apie verslo įtaką mokslui neturi virsti baubu. J. R. Lazutka siūlytų žiūrėti į šį klausimą iš kitos pusės. Pasak jo, verslininkai galėtų dėstyti, susipažindinti studentus pirmiausia su verslumo ir inovatyvumo principais, dalintis verslo kūrimo patirtimi. Kita esama galimybė – verslininkų dalyvavimas Studijų komitetų veikloje.
Privatūs investuotojai jau šiandien domisi Vilniaus slėnių projektais. Pasak J. R. Lazutkos, ypač investuotojus domina Vilniaus medicinos ir farmacijos slėnis. Tačiau susiduriama su kitokia problema. J. R. Lazutka pažymėjo, kad niekas dar nežino ir negali pasakyti, kokiu būdu verslas galės investuoti slėniuose.
„Galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai tokį investavimą kol kas draudžia. Viliamasi, kad įstatymai bus pakeisti, bet šitas klausimas jau yra už Universiteto jurisdikcijos ribų. Viskas Seimo rankose“, – teigia J. R. Lazutka.
Laisvus pastatus valstybė gali parduoti
Į Vilniaus technologijų slėnio erdvę, be ten jau esančių VU fakultetų, bus perkelti Matematikos ir informatikos, Gamtos mokslų, Chemijos fakultetai. Į Vilniaus medicinos ir farmacijos slėnį bus perkeltas VU Medicinos fakultetas. Pasak J. R. Lazutkos, ką daryti su atsilaisvinusiomis patalpomis, spręs Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
J. R. Lazutka numano, kad sprendžiant šį klausimą gali būti pasinaudota Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo programa. Pasak jo, tai reikštų, kad pastatai Vyriausybės sprendimu gali būti perduoti „Turto bankui“ tam, kad būtų kredituojama naujų statinių slėnių teritorijoje statyba. „Pastačius naujus pastatus ir į juos persikėlus Universiteto fakultetams, senieji pastatai, matyt, būtų parduoti aukcione“, – prognozuoja J. R. Lazutka.
Į Vilniaus technologijų slėnį galvojama perkelti ir dalį Vilniaus universiteto bibliotekos, šiuo metu esančios Centriniuose universiteto rūmuose. Tam planuojama pastatyti naują pastatą, kuriame būtų įrengtas Mokslinės komunikacijos centras. Pasak J. R. Lazutkos, tai jau nebebus klasikinė biblioteka, o veikiau erdvė, visapusiškai pritaikyta individualiam dėstytojų ir studentų darbui.
Žingsnis į XXI amžių
Vilniaus mokslo slėnių projektų įgyvendinimą galima vertinti kaip žingsnį į XXI amžiaus standartus atitinkantį mokslinį ir akademinį gyvenimą. Daugelyje Europos šalių mokslinių slėnių sukūrimo idėja pasiteisino. Ar ji pasiteisins Lietuvoje, tikriausiai galėsime spręsti jau po penkerių šešerių metų.
Paklaustas, kiek slėnių sistema pagerins Vilniaus universiteto mokslo projektų ir studijų našumą, J. R. Lazutka atsakė, kad kalbėti apie bendrą efektyvumą būtų pernelyg drąsu, tačiau atskirose srityse galima tikėtis kokybinio proveržio. Pirmiausia reikėtų laukti pasiekimų medicinos, biologijos ir gyvybės mokslų srityse. J. R. Lazutka prognozuoja, kad taip pat turėtų sustiprėti sąveika tarp fizikų, chemikų ir matematikų, pagerėti jų ryšiai su išorės partneriais.
Prorektoriaus nuomone, studijų kokybei didelės įtakos turės aktyvi universitetų sąveika su mokslo institutais. Prognozuojama, kad taip sąveikaujant studentams bus suteiktos galimybės naudotis institutų disponuojama įranga, atlikti mokslo praktiką pačiame slėnyje, o gal net gauti nuolatinį darbą čia esančiose mokslo institucijose.
