Gyvūnai netikėtai išdygo kelyje iš Kartenos į Kretingą, vietoje, kur apie du kilometrus abipus kelio driekiasi miškas. Vyras važiavo apie 90 km/h greičiu ir pamatęs bandą staigiai sustabdyti nespėjo. "Atsitrenkiau į vieno šerno galinę kūno dalį, bet jis ramiai nubėgo, o mano automobiliui reikėjo remonto", - pasakojo Tomas. Laimei, nei jis, nei kartu važiavusi žmona su kūdikiu nenukentėjo. Dabar minėtame kelio ruože saugiau - jis nuo miško atitvertas tinkline tvora.

Ruduo - metas, kai gyvūnai intensyviai migruoja. Klaipėdos rajono policijos komisariato specialistė Erika Varanavičiūtė pasakojo, kad praėjusią savaitę autostradoje Vilnius - Klaipėda, likus 30 km iki uostamiesčio, krovininis automobilis partrenkė briedį. Mašina buvo gerokai apgadinta, tačiau vairuotojas nenukentėjo. Pasak specialistės, šiemet nė vienoje iš tokių avarijų žmonės nesužaloti.

Apie įvykius, kuriuose nukenčia arba žūsta gyvūnai, policija informuoja Aplinkos ministerijai pavaldžias aplinkos agentūras. Klaipėdos rajono agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus "15min" sakė, kad šiemet Klaipėdos rajone avarijose žuvo 14 gyvūnų. Pernai tokių buvo 24.

"Gyvūnų migracija vyksta nuo pavasario iki rudens. Rudenį pastebima, kad į kelią dažnai išbėga jau ūgtelėję, tačiau su aplinka dar ne visai apsipratę jaunikliai", - sakė aplinkos agentūros vedėjas.

"Dabar briedžiams - rujos metas. Manau todėl jie neatsargiai ir klaidžioja po važiuojamąją dalį", - pridūrė Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreikis.

A.Vaitkus aiškino, kad gyvūnai nebėga į automobilių apšviečiamus kelio ruožus, jie tiesiog nori pereiti iš vienos miško pusės į kitą. Kai kuriems ši misija tampa neįveikiama, nes pritrūksta orientacijos.

Pasak agentūros vedėjo, aplink Klaipėdą yra trys pavojingi kelio ruožai. Vienas iš jų - autostradoje ties Dauparais. Čia dažnai pasitaiko migruojančių šernų. Ypač daug šių gyvūnų buvo partrenka pernai, vienoje avarijoje jų žūdavo net po kelis. Briedžiai, elniai bei šernai į kelią išbėga ir ties Endrijavu. Pavojingas ruožas yra ir kelyje į Palangą, ties Girkalių sankryža. Čia kelyje gali pasipainioti šernai bei stirnos.

Anot A.Vaitkaus, partrenktas gyvūnas yra atiduodamas tos teritorijos medžiotojų būreliui. Jie sutvarko įvykio vietą bei utilizuoja palaikus. "Pagal įstatymus, visi tos vietos ištekliai, net numesti briedžio ragai, priklauso plotų naudotojams. Žinoma, jei maisto ir veterinarijos tarnyba nustatytų, kad gyvūno mėsa yra tinkama, naudotojai gali vartoti ją kaip nori. Tačiau po rimtos avarijos ne kas ir telieka", - į klausimą, ar tokia mėsa valgoma, atsakė A.Vaitkus.

Vedėjas apgailestavo, kad pavojingi ruožai nėra aptveriami dėl lėšų stokos. "Būtų puiku aptverti. Štai atkarpoje nuo Kauno iki Vilniaus yra atitverta, nes ten daugiau miškų. Užsienyje taip pat yra atitveriama", - sakė specialistas. Apie pavojingas gyvūnų klajones praneša specialūs kelio ženk-lai "Laukiniai žvėrys". Juos išvydę vairuotojai turėtų pasirinkti saugų greitį. Tiesa, vakar ties Dauparais bei Girkaliais "15min" tokio ženklo taip ir nepavyko rasti.

B.Noreikis apgailestavo, kad net tose vietose, kur yra tvoros, žmonės dažnai elgiasi neatsakingai: "Dažnai grybaudami ar su kitomis reikmėmis važiuodami į miškus, jie neuždaro apsauginių tvorų vartų. Pro juos laukinis gyvūnas išbėga į važiuojamąją dalį, o neradęs kelio atgal, blaškosi ir dažniausiai žūva po automobilių ratais."

Dažniausiai žūva smulkūs gyvūnai

Vytauto Didžiojo universiteto Biologijos katedros profesorius Algimantas Paulauskas prieš šešerius metus tyrė automagistralėje Vilnius - Kaunas žuvusių žinduolių rūšis. Nuo 2000 balandžio iki 2001 gegužės vykusio tyrimo metu buvo rasta 120 žuvusių žinduolių. 33 iš jų buvo naminiai ir 87 laukiniai žinduoliai. Tarp žuvusių laukinių žinduolių dominavo baltakrūčiai ežiai (37), miškinės kiaunės (15) ir pilkieji kiškiai (14). Taip pat rasta žuvusių juodųjų šeškų, rudųjų lapių, usūrinių šunų, akmeninių kiaunių, voverių, bebras, šermuonėlis, stirna.