Bet gamta pirmą kartą nusileido tik praėjusio amžiaus pradžioje – garsusis norvegų keliautojas Rualdas Amundsenas jį įveikinėdamas užtruko trejus metus.
O dabar šis kelias atviras – gerokai anksčiau, negu prognozavo mokslininkai.
Ledas tirpsta dešimtkart sparčiau
Vietos gyventojams inuitams su nerimą keliančia tikrove tenka susidurti jau kurį laiką.
Per pastaruosius maždaug 10 metų ledas ten mažėja labai sparčiai. Anksčiau jis niekada nenutirpdavo iki liepos. Bet dar net liepos pabaigoje galėdavę keliauti iš stovyklos į stovyklą, dabar jie nebeturi kaip apeiti stovyklos gegužės pabaigoje.
Ledas pirmą kartą atsitraukė tiek, kad Šiaurės vakarų vandens maršrutas tapo atviras laivybai. Šis kelias pro Grenlandiją, Kanadą ir Aliaską atsivėrė sparčiau negu geltonai žymimas Šiaurės rytų kelias pro Rusiją – ten ledai dar trukdo laivybai.
Tačiau Kosmoso agentūra jau skelbia, kad ledas tirpsta ekstremaliai – per metus jo Arktyje sumažėjo ketvirtadaliu ir liko tik apie 3 mln. kvadratinių kilometrų.
Vadinasi, ledo tirpsmas pernai buvo dešimtkart spartesnis, negu per ankstesnius metus. Klimatas Arktyje šyla dvigubai greičiau negu kitur, nes nutirpus saulę atspindinčiam baltam ledui, atidengtas tamsus vandenyno ir uolų paviršius tik dar labiau traukia spindulius ir nebeleidžia vėl susidaryti ledynams.
Su ledu nyksta ir meškos
„Vietiniai tyrimai dabar įrodė, kad dėl spartaus tirpimo ledynai nyksta trisdešimčia metų anksčiau, negu buvo manoma. Prognozuota, kad Šiaurės vakarų vandens kelias bus atviras 2050-aisiais, ir tik dabar suvokta, kad greitis gerokai didesnis“, – sako Brendonas Harvis, jūrų gyvūnijos specialistas.
Tai gali būti katastrofiška žinia daugeliui gyvūnų. Naujausias Jungtinių Valstijų vyriausybės tyrimas nurodo, kad per 45 metus neliks dviejų trečdalių baltųjų meškų, ir tai – optimistinė prognozė. Ledo joms liktų tik Kanados Šiaurėje ir Grenlandijoje, ir tik vasaromis.
Jos medžioja sausumoje ir vandenyje – šių gyvūnų lotyniškas pavadinimas ne veltui yra „jūrinės meškos“, bet ledas joms būtinas norint pagauti ruonių.
Naujojo maršruto nepasidalina
Prekybininkai atsivėrusį kelią seniai vadina Arkties Graliu. Dabar iš Atlanto Ramųjį vandenyną krovininiai laivai pasiekia Panamos kanalu, bet Šiaurės Vakarų maršrutas sutrumpins kelionę 5 tūkst. kilometrų.
Kanada, po Rusijos veiksmų pareiškusi, kad savo suverenitetą Arktyje gins agresyviai, planuoja statyti pirmąją Šiaurėje giliavandenę karinę bazę ir jau skyrė milijardus ledlaužiams.
Tačiau prieš mėnesį, per Kanados premjero susitikimą su Jungtinių Valstijų prezidentu, vėl iškilo daugelio dešimtmečių ginčas. Vašingtonas, kaip ir Europos šalys, nepripažįsta Kanados tvirtinimų, kad Šiaurės Vakarų kelias yra jos teritoriniai vandenys, ir manoma, patyliukais ten siunčia patruliuoti povandeninius laivus.
Dabar, kai kelias atviras, ir iš jo galima daug užsidirbti, šis – ir daugelis kitų anksčiau įšaldytų konfliktų – gali tapti dar karštesnis.
