Antai vieną vapsvavorio patelę, kurios pilvelio be kojų dydis sudaro apie 4 cm, Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis aptiko parko teritorijoje esančiame rezervate.
Pasak specialisto, šie vorų kryžiuočių šeimos atstovai pirmą kartą Lietuvoje aptikti prieš penketą metų, taip pat netoli Klaipėdos, prie Vilhelmo kanalo.
Šie vorai daugiausia paplitę pietinėje Vidurio Europoje – Prancūzijoje, Olandijoje, Vokietijoje. per pastaruosius 100 metų jie pasiekė Daniją, Švediją, dabar, nukeliavę tūkstančius kilometrų, plinta ir Lietuvoje.
Parko ekologas sako, kad šios pietinių kraštų rūšies atsiradimas Lietuvoje verčia galvoti apie šiltėjantį klimatą mūsų šalyje.
„Atkakti iki šiaurinių teritorijų, iki Lietuvos ir Latvijos, matyt, visados, nuo senų laikų, galėdavo. Tačiau išgyventi, matyt, – ne visada. Tačiau ši rūšis šiuo metu Lietuvoje jau išgyvena“, – „Panoramai“ teigia E. Paplauskis.
Vapsvavoriai aptinkami daugiausia saulėtose pakelėse, dykvietėse, miško pakraščiuose, prie vandens telkinių. Voratinklio dydis – daugiau kaip 30 cm. Medžiodamas voras nesislepia, o tupi tinklo centre. Išsigandęs gali įkąsti, tačiau didesnio pavojaus žmonėms nekelia.
Prieš porą metų Lietuvos entomologų draugija vapsvavorį paskelbė Lietuvos nariuotakoju.
