Verslas monopolizuotas
Per metus iš Panevėžio į utilizavimo įmonę išsiunčiama kone tūkstantis žmonėms nebereikalingų arba žuvusių augintinių. Rajone situacija gerokai keblesnė – gyvūnus gaudo ir į globos namus gabena Kauno firmos „Nuaras“ Alytaus padalinys. Iš toli atvykstantys šungaudžiai valkataujančių gyvūnų nedaug sugauna, o norintieji senus, ligotus augintinius užmigdyti dažnai nėra pajėgūs veterinarui susimokėti už paslaugą.
Vaivaduose gyvenantis, tame pat kaime ir Piniavoje prekybos centrus turintis rajono politikas ir visuomeninės organizacijos Tičkūnų-Maksvytiškių bendruomenė pirmininkas Jonas Katinas piktinasi, kad Lietuvoje gyvūnų gaudymo verslas monopolizuotas bene vienintelės įmonės „Nuaras“, todėl paslauga brangi.
„Seniūnai dejuoja, kad už šuns pagavimą tenka mokėti apie 70 litų, nes gaudytojai važinėja iš toli. Manau, būtina, kad tokių paslaugų teikėjų būtų daugiau, o Panevėžio ir Šiaulių apskritys turėtų bent vieną jas aptarnaujančią bendrovę. Tuomet už pagautą gyvūną galbūt tektų mokėti ne 70, o kokių 17 litų“, – įsitikinęs J.Katinas.
Bendruomenės pirmininkas tvirtina, kad rajone yra nemažai žmonių, kurie norėtų humaniškai atsisveikinti su nusenusiais, ligotais gyvūnais – juos užmigdyti. Eutanazija galėtų padėti kaimams atsikratyti ir šeimininkų neturinčių šunų ar kačių, tų, kuriuos miesto gyventojai įprato paleisti valkatauti užmiesčiuose.
Siūlo akciją
Nors savo darbuotojams J.Katinas teigia neleidžiantis šerti atklydusių gyvūnėlių, jų, anot pašnekovo, atsikratyti neįmanoma. Maitinimo ir prekybos vietos priverstinai yra tapusios savotiškomis neoficialiomis gyvūnų prieglaudomis, aplink jas vaikštinėja po kelias kates ir šunis. Beglobius gyvūnus, kaip tikina verslininkas, jis pats kartkartėmis nuvežantis eutanazijai, gražesnius priglaudžia vietos gyventojai.
Prasidėjus mokslo metams vaikai eidami į mokyklas gali susidurti su valkataujančiais ar palaidais šunimis, todėl politikas mano, kad rugsėjį verta paskelbti akciją. Jos metu rajono Savivaldybė galėtų skirti nedideles premijas tiems vaikams ar pensininkams, kurie pristatytų sutartu laiku gyvūnų gaudytojams norimus užmigdyti šunis ir kates.
Pasiteiravus J.Katino, ar rajono valdžia nėra bandžiusi derėtis dėl gyvūnų gaudymo ir migdymo su miestą aptarnaujančia bendrove, esančia Panevėžyje, verslininkas sakė manąs, jog, ko gero, šioje srityje trūksta diplomatijos ir noro atsisakyti „Nuaro“ paslaugų ir tartis su „Panevėžio specialiu autotransportu“.
Eutanazijos neatlieka
Panevėžio seniūnijos, kuriai priklauso ne viena priemiestinė gyvenvietė, seniūno pavaduotojas Alvydas Atkočius teigia, kad uždarius Panevėžio gyvūnų globos namus tenka naudotis toli esančių gaudytojų paslaugomis. Jiems, žinoma, sunkiau atlikti darbą, nei tai galėtų padaryti vietinė firma: kol „Nuaro“ darbuotojai atvyksta, apvažiuoja kelias seniūnijas, gyvūnų nurodytoje vietoje kartais jau nebebūna. Bet šunų gaudytojai dažniausiai aptinka kitus.
Pasak A.Atkočiaus, signalų apie valkataujančius gyvūnus dažniausiai sulaukiama iš Bernatonių, Skaistgirių, Tičkūnų, taip pat vietų, kuriose yra sodai bendrijos. Kartą teko kviesti ugniagesius, kad iš upelio ištrauktų ten plūduriuojantį šunį. Be to, būta atvejų, kai gaudytojai išveža šeimininkus turinčius palaidus gyvūnus, o šiems tenka važiuoti jų atsiimti.
Bendrovės „Nuaras“ atstovai teigia, kad jiems priklausančioje prieglaudoje gyvena 50-70 gyvūnų. Iš Panevėžio rajono per vasario-gegužės mėnesius ten pristatyti 23 šunys ir 7 katės. Priimti gyvūnų eutanazijai nepraktikuojama, nes tokių paslaugų globos namai neteikia.
Firmos Alytaus padalinio administratorės Irenos Baranauskienės tvirtinimu, „Nuaro“ darbuotojai į Panevėžio rajoną vyksta visada, kai tik į juos kreipiamasi. Nusiskundimų, kad pavėluotų atvykti, administratorė sako negirdėjusi.
Papildomų rūpesčių nenori
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Rinkevičius prisimena, kad rajono Savivaldybei paskelbus konkursą dėl gyvūnų gaudymo bei utilizavimo, įmonė rimtai ketino dalyvauti jame, tačiau išanalizavus sąlygas nuspręsta nepelninga ir daug investicijų pareikalausiančia veikla neužsiimti.
Pasak R.Rinkevičiaus, iš konkurse dalyvavusių įmonių tuomet reikalauta, kad jos per nustatytą tam tikrą laiką nuvyktų į bet kurią rajono vietą, o tai padaryti nebūtų lengva. „Rūpesčių būtų daug, o pelno beveik jokio. Papildomai būtų tekę plėsti įmonės teritoriją, pasirūpinti šaldymo įranga, transportu“, – vardija direktoriaus pavaduotojas.
Anot pašnekovo, rūpesčių gaudant beglobius, palaidus gyvūnus pakanka ir mieste. Praėjusį penktadienį buvo gautas iškvietimas, kad pasiutligės grėsmės zonoje Pilėnų ir Kniaudiškių kvartale balkone yra neprižiūrima kačių šeimyna, o paaiškėjo, jog ja rūpinamasi.
Pavasarį ir rudeniop, kai gyvūnai kažkodėl pradeda nebematyti automobilių, nemažai darbo būna surenkant nuo kelių jų maitas. Kai į užsienį išvykstantys ar dėl kitos priežasties nebegalintys laikyti savo veislinių augintinių žmonės kreipiasi į bendrovę, tenka apie tai informuoti Panevėžio šunų mylėtojų klubą „Lunaris“. Šis dažniausiai neatsisako priglausti veislinio, dokumentus turinčio gyvūno.
Tokiu atveju gerai, R.Rinkevičiaus įsitikinimu, bent jau tai, kad žmonės neišmeta gyvūno į gatvę, o jį kam nors atiduoda.
Kates gaudo kasdien
Tos pačios įmonės Miesto tvarkymo skyriaus vadybininkas Sigitas Vainauskas teigia, kad praėjusiais metais „Panevėžio specialus autotransportas“ sugavo 181 šunį ir 288 kates. Iš gyventojų buvo priimta 91 katė ir 158 šunys. Dar 56 šunys ir 115 kačių rasti negyvi. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį, anot specialisto, sugauta 50 kačių ir 49 šunys, priimta iš gyventojų 22 katės ir 39 šunys, o negyvų gyvūnų rasta 38.
S.Vainauskas konstatuoja liūdną statistiką: gaudyk negaudęs – valkataujančių gyvūnų mieste nemažėja. Įsigiję keturkojį žmonės po kurio laiko su juo elgiasi neatsakingai, neprižiūri.
Gyvūnų gaudytojai, įmonės atstovo teigimu, neretai atsiduria tarp dviejų ugnių: vieni asmenys kviečia ir prašo sugauti gyvūnus, kiti piktinasi, neleidžia to daryti. Dažniausiai taip elgiasi gyvūnus retkarčiais pamaitinantys vyresnio amžiaus žmonės. Vos ne kasdien bendrovės darbuotojai kates gaudo Prekybos g., dažnai vykstama į Radviliškio, Aukštaičių, Algirdo gatves, Rožių mikrorajoną – ten, kur stovi privatūs gyvenamieji namai. Kartais gaudytojams tenka palikti kuriam laikui gaudykles, nes kitaip gyvūnų sugauti neįmanoma.
Iš miesto gyventojų „Panevėžio specialus autotransportas“ šunis ir kates priima nemokamai. Kadangi sudaryta sutartis su veterinarijos specialistu, du kartus per savaitę jis atvyksta į įmonę užmigdyti gyvūnų. Vėliau kūnai laikomi specialiame šaldytuve, kol juos utilizuoti išsiveža „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Ji surenka ir gatvėse žuvusius šunis bei kates.
Pastaroji problema beveik nesprendžiama užmiesčio, regioniniuose keliuose, kur tam tikru metu gyvūnų maitų būna apstu.
Pasidomėjus, ar kada nors kas nors renka po ratais žuvusių gyvūnų kūnus, valstybinės įmonės „Panevėžio regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas Stasys Stravinskas tikino, jog specialiai tokie darbai neatliekami – įmonės darbuotojai maitas paima, kai renka nuo kelių šiukšles. Jos patenka į sąvartyną.
S.Stravinskas bandė paneigti faktą, kad gyvūnai po ratais žūva ir lieka gulėti keliuose dažnai. Jo manymu, tai būna retas atvejis.
