Nors vidutinė pasaulinė temperatūra pastaraisiais metais buvo gana stabili, modelis nurodo, kad kitais metais ji vėl pradės kilti. Bent pusė iš 2009-2015 metų taps rekordiniais pagal vidutinės oro temperatūros šiltumą.
Iki 2015 metų vidutinė pasaulinė oro temperatūra bus 0,5°C šiltesnė nei prieš 30 metų.
„Tai – labai svarbus mokslinis darbas. Tai tik šio metodo pradžia“, - sakė Princetono (JAV) Geofizinės skysčių dinamikos laboratorijos mokslininkas Rongas Zhangas, panašiu metodu tyrinėjantis Atlanto vandenyną.
Geresnės prognozės įmanomos tik dėl to, kad dabar yra geresnių duomenų apie pasaulio vandenynų būklę, sakė klimato modeliuotojas Dougas Smithas, šias prognozes su kolegomis sukūręs Klimato prognozių ir tyrimų Hadley centre (D.Britanija).
Planetoje nuo 1999 metų veikia automatizuotų vandenyne plūduriuojančių įrenginių tinklas, kuriame dabar yra apie 3000 įrenginių. Šie įrenginiai, vadinami Argo plūdurais, nuolat atnaujina duomenis apie vandens temperatūrą ir druskingumą – veiksnius, kurie yra be galo svarbūs nustatant pasaulines klimato kaitos tendencijas.
D.Smithas, nešinas Argo duomenimis, sugebėjo sukurti klimato modelį, kurio pradinis taškas yra tikslus dabartinės vandenynų būklės nusakymas. Neturint tokių duomenų tradiciniuose modeliuose buvo ignoruojamos dabartinio klimato smulkesnės detalės. Tai reiškia, kad jų pateikiamos prognozės buvo patikimos tik tolimiems dešimtmečiams, kai tokių smulkesnių veiksnių, kaip vandenyno temperatūra, įtaką nustelbia galingesnės jėgos – pavyzdžiui, globalinis atšilimas.
Panašu, kad D.Smitho modelis yra veiksmingas. Kai kurie praėjusią savaitę publikuoti skaičiai yra gauti iš modeliavimo, atlikto 2005 metais. Palyginus šiuos senesnius prognozių duomenis su stebėjimo duomenimis nustatyta, kad modelis prognozavo pasaulinės vidutinės temperatūros kilimo stabtelėjimą.
Tokie temperatūros didėjimo sustojimai klimato kaitos skeptikų gali būti panaudoti kaip argumentas, kad planeta nešyla taip, kaip nurodoma planuose, todėl šiltnamio dujų išmetimo mažinimo planai yra nereikalingi, tvirtina D.Smithas, todėl svarbu sugebėti prognozuoti trumpą pauzę numatomame nuolatiniame temperatūros didėjime. „Jei nesugebėtume prognozuoti temperatūros didėjimo pauzės, atsirastų spaudimas neriboti dujų išmetimo“, - sakė mokslininkas.
Pasak R.Zhango, įstatymų leidėjams šis modelis tikriausiai bus naudingas ir kitiems tikslams, nes D.Smitho panaudotas metodas netrukus galės būti taikomas ir regioniniams klimato modeliams. Todėl ateityje bus galima tiksliau prognozuoti sausras ir potvynius – įvykius, kurių prognozė yra sudėtinga netgi keliems mėnesiams į ateitį.
Elektros generatoriai tokiais modeliais gali naudotis elektros paklausai prognozuoti, nes esant labai dideliems karščiams ar šalčiams gerokai padidėja elektros energijos suvartojimas. D.Smithas teigia, kad viena D.Britanijos elektros energijos gavimo bendrovė jau perka jo duomenis ir kad rezultatus taip pat apsvarstys projekto rėmėjai – D.Britanijos vyriausybės Aplinkos apsaugos departamentas.
