"Iškasėme visus palaikus, todėl mums kapavietėje nebėra ką veikti", - teigė A.Kuncevičius.

Kapavietėje archeologai, šį rudenį atnaujinus kasinėjimus, per pastarąsias dvi savaites aptiko maždaug 1 tūkst. karių palaikus. Pernai šioje kapavietėje aptikta 2 tūkst. Napoleono armijos karių palaikai.

Pasak archeologo, toliau darbai bus tęsiami laboratorijoje, kur antropologai tirs rastus palaikus.

Kaip sakė Lietuvos istorijos instituto istorikas, mokslinių darbų apie Napoleoną autorius Virgilijus Pugačiauskas, 1812-1813 metų Vilniaus gubernatūros oficiali ataskaita Rusijos carui leidžia teigti, kad Šiaurės miesteliu vadinamoje Vilniaus dalyje, kur maždaug šimtmetį veikė įvairių kariuomenių karinė bazė, yra dar viena masinė kapavietė.

"Šiaurės miestelyje, pagal dokumentus, buvo palaidota 7 tūkst. asmenų, iki šiol mes nežinojome, ar jie buvo palaidoti dviejose vietose, ar vienoje. Tačiau dabar atrodo, kad vis tik šioje teritorijoje yra dvi kapavietės", - sakė V.Pugačiauskas.

V.Pugačiausko teigimu, pagal dokumentus, antra masinė Napoleono armijos karių kapavietė gali būti Kalvarijų gatvės rajone. Vilniuje buvo palaidota maždaug 40 tūkst. Napoleono armijos karių, todėl mieste iš viso gali būti maždaug 10 tokių kapaviečių.

"Jei atsirastų užsakovas, kuris finansuotų tolesnius tyrimus, ieškotume ir kitų Napoleono armijos karių kapaviečių, tačiau niekas nežino, ar jas rastume, nes mieste nuo 19 amžiaus pradžios buvo pristatyta daugybė naujų pastatų", - BNS pasakojo istorikas.

Jo teigimu, nors Rusijos caras buvo pavedęs Napoleono armijos karių palaikus sudeginti, tačiau tai nebuvo padaryta.

"Pagal caro nurodymą karių palaikus reikėjo sudeginti, ir tai jau buvo pradėta daryti, tačiau kilo blogas kvapas, kurį vėjas papūtė miesto link, todėl didžioji dalis palaikų buvo palaidoti", - BNS korespondentui sakė V.Pugačiauskas.

Vilniuje buvusios karinės bazės teritorijoje Šiaurės miestelyje pernai per statybas aptiktos kapavietės kasinėjimai buvo atnaujinti prieš dvi savaites, atvykus Didžiosios Britanijos ir JAV televizijos bendrovių BBC ir "Discovery Channel" filmavimo grupėms, kursiančioms pasakojimus apie šį istorinį radinį. Praeitą savaitę užsieniečių filmavimo komandos baigė darbus ir išvyko namo.

Pasak archeologų, Vilniuje Šiaurės miestelio teritorijoje 1812 metais puldami rusų kariuomenę, prancūzai buvo išsikasę apkasus. Vėliau, Napoleono armijai traukiantis per Lietuvą, daugybė kareivių žuvo ir juos šiuose apkasuose palaidojo rusai. Nuo šalčio ir bado mirusius Napoleono armijos karius rusai laidojo tuometiniuose Vilniaus priemiesčiuose - Šiaurės miestelyje, Žvėryne.

Prancūzijos imperatorius Napoleonas su savo kariuomene per Lietuvą žygiavo 1812 metais, puldamas Rusiją ir, Rusijos pajėgų sutriuškintas, traukdamasis. Kampanijos metu Vilniuje buvo apsistojęs ir pats imperatorius Napoleonas.

Kaip rugsėjo pradžioje rašė Didžiosios Britanijos laikraštis "The Guardian", Vilniuje aptikta masinė Napoleono armijos kapavietė įrodo, jog Napoleono žygis tapo tragiškiausiu jo epochos karo žygiu. Iš 614 tūkst. armijos karių įsiveržusių į Rusiją, liko gyvi tik 50 tūkst. žmonių.