- Kartu su dviem draugais antradienį žvejojome priešais Nemirsetą, nutolę nuo kranto apie 7 kilometrus, - pasakojo paskambinęs į Jūrų muziejų Audrius Jakštas. - Staiga pastebėjome vandenį sukūriuojant, po kiek laiko už 100-150 metrų nuo valties į paviršių išnėrė du delfinai, pademonstravo ore sinchroninį šuolį.

Pasak vyro, vienas delfino ilgis buvo apie 2,5 metro, kitas mažesnis – apie 1,5 metro. Abu delfinai priartėjo prie katerio, pranėrė pro dugną, taip šokinėjo ir žaidė apie 10 minučių. Tas pats pasikartojo po pusvalandžio.

Anot žvejo, tai tikrai buvo ne jūros kiaulės, kurio gyvena Baltijos jūroje, bet prie Lietuvos krantų labai retos. Jam pritaria ir Jūrų muziejaus mokslininkai: nes ir fotografija, kurioje gerai matosi nugaros peleko forma, ir delfino dydis liudija, kad prie Lietuvos krantų apsilankė itin retas svečias – Atlanto afalina.

Tai labiausiai pasaulyje paplitusi delfinų rūšis.

Jūrų muziejaus biologo Arūno Grušo teigimu, ši delfinų pora bus greičiausiai atklydusi iš Šiaurės jūros pro Skagerako sąsiaurį. „Panašu, kad tai – mama su jaunikliu, - sakė biologas. – Delfinai dažnokai pastebimi prie Vokietijos krantų, pas mus – tikrai labai reti svečiai. Gali būti, kad tai tie patys delfinai, kurie buvo pastebėti Gdansko įlankoje prieš porą savaičių".

Pernai Baltijos jūroje žvejai matė net banginį, o prieš septynerius metus jūrą ties Papės kaimu (Latvija) išmetė negyvą delfiną.

Pasak Arūno Grušo, afalinos Baltijoje ilgai išgyventi negali: per mažai žuvies, palyginti su Atlantu, per šaltas ir mažai druskingas vanduo. Jeigu delfinas neranda išėjimo iš Baltijos, anksčiau ar vėliau dėl minėtų priežasčių jis nugaišta.

Jūrų muziejus fiksuoja Baltijos jūros gyvūniją, todėl pastebėjusius retus gyvūnus, prašo pranešti.

Jūrų muziejuje dabar gyvena aštuonios Juodosios jūros afalinos, kurias galima pavadinti Atlanto afalinų seserimis. Tai du skirtingi tos pačios rūšies porūšiai.

Į Lietuvos jūrų muziejų šie delfinai atkeliavo iš Sevastopolio. Juodosios jūros afalinos yra įtrauktos į Raudonąją knygą, nes yra nykstantis porūšis, Atlanto – ne, nes jų populiacija išlieka stabili.

Pasauliniame vandenyne yra keturi afalinų porūšiai, šiek tiek besiskiriantys išore ir kaukolės forma: Juodosios jūros, Atlanto, Šiaurės Ramiojo vandenyno ir Indijos, kurią zoologai dažnai priskiria atskirai rūšiai.

Dar ir šiuo metu kartais klaidingai manoma, kad delfinai - tai žuvys. Iš tiesų delfinai, kaip ir jų labai artimi giminaičiai banginiai, yra jūros žinduoliai.

Tolimi šių gyvūnų protėviai buvo tikri sausumos gyventojai, giminingi kanopiniams. Daugiau nei prieš 50 mln metų jie prisitaikė gyventi vandenyje. Turėdami glotnią, jautrią odą ir labai stiprią uodegą, būdami aptakių kūno formų, delfinai puikiai plaukioja ir manevruoja.

Paprastai šie gyvūnai “keliauja” maždaug 8 km/val. greičiu, bet gali plaukti ir greičiau nei 30 km/val. Labai skubantys delfinai vandenis skrodžia nuolat šokinėdami, nes taip reikia mažiau pastangų ir energijos. Trumpą laiką jie gali lėkti net didesniu negu 40 km/val. greičiu.

Delfinai, kaip ir visi žinduoliai, kvėpuoja atmosferos oru ir todėl kas kelias minutes iškyla į vandens paviršių kvėptelti. Delfinų šnervė, esanti pačiame viršugalvyje, turi sandarius, raumeningus vožtuvus, kurie stipriai užsispaudžia neriant.

Dauguma delfinų gyvena ir maitinasi paviršiniuose vandens sluoksniuose, nors be didelio vargo pasineria ir į 300 m gylį. Nustatyta, kad kai delfinai miega, ilsisi tik viena jų smegenų pusė, o kita dalis budi, kad giliai įmigę jie nenuskęstų.

Kaip delfinas miega, priklauso ir nuo aplinkybių, ir nuo gyvūno individualių pomėgių. Kai kurie jų ilsisi užplaukę ant sausumų, kiti be judesio rymo vandens paviršiuje. Gali delfinai miegoti ir iš lėto sau plaukdami, nuolat iškildami kvėptelti naujos oro porcijos.

Delfinai deguonį naudoja kelis kartus taupiau nei sausumos gyvūnai, o savo plaučius ištuštinti ir pripildyti gali per penktąją sekundės dalį. Storas riebalinis sluoksnis apsaugo šiuos gyvūnus nuo sušalimo.

Dar vienas nepatogumas gyvenant jūroje - tai gėlo vandens trūkumas. Nors delfinai ir gyvena vandenyje, bet iš tiesų jie, kaip kokioje dykumoje, turi labai taupyti vandenį. Papildomas vanduo gaunamas skaidant riebalus, o inkstai išskiria labai koncentruotą šlapimą, su kuriuo iš organizmo pašalinamas ir druskų perteklius.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją