Pasaulio išsaugojimo sąjunga saugoti siūlo šias penkias vietoves:
Pietų Kinijos geologinį karstą. Jis neprilygstamas karstinėmis savybėmis, unikalaus požeminio landšafto, suformuoto vandeniui ardant kalkakmenį ir marmurines uolas.
Drėgną Madagaskaro atogrąžų girią Atsinananą. Ji – įvairiausių gyvių namai, iš kurių 80–90 proc. aptinkami tik salose. Miškų kirtimas jau sunaikino 90 proc. pirminės girios.
Jeju vulkaninę salą Korėjoje. Ši sala turi 1,2 milijono metų senumo vulkaninį skydą ir garsėja „įspūdinga“ lavos kanalų sistema (tai požeminiai tuneliai, suformuoti lavos nutekėjimų).
Rytų Europos senovinius paplūdimių miškus, augančius Slovakijoje ir Ukrainoje. Teigiama, jog tai išskirtiniai, destruktyvios žmogaus veiklos nepaliestų miškų pavyzdžiai.
Taidės nacionalinį parką Ispanijoje. Išsidėstęs Tenerifės saloje, parkas į sąrašą pretenduoja patekti dėl subrendusio, išlaikyto geologinio vulkaninio komplekso sistemos.
Komitetas taip pat imsis aktyvesnių veiksmų, siekdamas išsaugoti jau sąraše esančius objektus.
Vienas tokių objektų – Galapagų salynas, kuriame metinis turistų skaičius per metus išaugo iki 120 tūkst. Salos į Pasaulinio paveldo išsaugojimo sąrašą įtrauktos prieš 30 m. dėl unikalios augmenijos bei gyvūnijos.
Ramiojo vandenyno salyne aptikta augmenija Charlesą Darwiną įkvėpė sukurti evoliucijos teoriją.
Beje, Ch. Darwino namai bei darbo pastatai Pietų Anglijoje, Jungtinės Karalystės vyriausybės nutarimu, oficialiai išbraukti iš nominuotųjų tapti paveldo objektu sąrašo.
Britanijos kultūros ministras Davidas Lammy taip nusprendė gavęs patarimą iš Tarptautinės paminklų ir vietovių saugojimo tarybos. Vertintojai suabejojo šio pastato išskirtine pasauline verte.
Tuo metu Didžiosios Britanijos vyriausybė teigia, jog patarinėjusi taryba prideramai neįvertino vietovės reikšmės mokslo paveldui ir tikina teiksiantys Ch. Darwino namo kandidatūrą paveldo sąrašui 2009 m.
